Apie tai, kaip mokiniams sekasi mokytis rusų kalbos iš vadovėlių ir kaip visa ši situacija atrodo mokiniams, buvo kalbamasi su Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos aštuntoke Daniele Voloncevičiūte.

– Kodėl pasirinkote rusų kalbą?

– Rusų kalba yra plačiai naudojama pasaulyje, ja galima susikalbėti daugelyje užsienio šalių, todėl ir pasirinkau ją mokytis.

– Kai pradėjo keistis situacija, prasidėjo karas, ar buvo kokių nors šeimoje aptarimų, ką toliau daryti su šios kalbos mokymusi?

– Tikrai dar nebuvo.

– Ar vadovėliuose per pamoką užkliūna jų turinys kaip netinkamas?

– Kol kas dar tikrai nepastebėjau.

Taip pat buvo kalbamasi su mokyklos direktoriumi Gintaru Alfonsu Petroniu.

– Ar kas nors užkliuvo vadovėliuose?

– Mačiau istorinius, geografinius objektus, mačiau žemėlapyje pavaizduotą Rusiją. Daugiau kažko, kas šiuo metu būtų aktualu ir neleistina mokyklose, tikrai neradau. Vadovėliai labiau skirti tam, kad vaikai išmoktų rašyti ir skaityti, o ne tam, kad nagrinėtų sudėtingus tekstus, rašytų laiškus.

– Kaip manote, kodėl didelis skaičius, apie 75 proc., moksleivių renkasi rusų kaip užsienio kalbą?

Dabar, kai tie vadovėliai dar nėra pakeisti, yra medžiaga pokalbiui apie dezinformaciją, medijų raštingumą, kaip informaciją reikia vertinti kritiškai.

– Nemanau, kad tai yra labai didelis skaičius. Lietuvių kalbos mokyklose dabar mokosi daug vaikų iš mišrių šeimų. Juk tautinių mažumų mokyklose mokinių skaičius mažėja, bet žmonių skaičius išliko toks pats. Žmonės pereina mokytis į lietuviškas mokyklas, todėl procentas atrodo didelis, bet gana daug mokinių mokosi iš mišrių šeimų.

– Ar buvo tokių atvejų, kai tėvai nebenorėjo, kad jų vaikai mokytųsi rusų kalbos?

– Prasidėjus karui du vaikai atėjo ir klausė, ar vyks rusų kalbos pamokos. Atsakiau, kad tikrai vyks, nes karas nėra priežastis nesimokyti. Karą pradėjo ne rusų kalba, o žmonės. Todėl tęsiame mokymąsi ir neturime jokių problemų.

– Koks galėtų būti sprendimas, jeigu kažkam kliūtų informacija, kuri yra pateikiama mokiniams?

– Manau, kad galima imtis centralizuotų veiksmų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi specialistų komandą, kuri gali panagrinėti vadovėliuose esančią medžiagą ir teikti rekomendacijas. Antras variantas – galbūt esame tokie turtingi, kad galėtume kiekvienais metais keisti vadovėlius. Mano manymu, optimaliausias sprendimas yra palikti vadovėlį, bet pateikti rekomendacijas, apie kokias temas ir kaip kalbėti.

Vadovėlių situacijai sprendimas jau yra, sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

– Ar turite informacijos, kokiuose vadovėliuose ir kokia informacija buvo pateikta, kuri sukėlė nerimą visuomenėje?

– Pasiekė žinios, kad rusų kalbos mokomuosiuose vadovėliuose galimai yra nekorektiška informacija, palaikanti karą arba sakanti, kad Rusija – demokratinė valstybė. Dabar geopolitinė situacija yra pasikeitusi ir ta informacija yra nekorektiška. Nekorektiškos informacijos, ar tai kvietimas atvykti į Krymą kaip į Rusijos dalį, ar įvairi diskriminacija, apskritai neturėtų būti ir tokia informacija vadovėliuose nėra toleruotina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas dabar bus, ar mokiniai iš tų vadovėlių nebesimokys, ar gaus naujus?

– Pagal galiojančias tvarkas, už turinį yra įpareigotas leidėjas, jis turi pakeisti turinį, už jį atsako. Jeigu informacija yra nekorektiška ar neteisinga, leidėjas turi pasirūpinti, kad ta informacija kuo greičiau vadovėliuose būtų pakeista. Dabar, kai tie vadovėliai dar nėra pakeisti, yra medžiaga pokalbiui apie dezinformaciją, medijų raštingumą, kaip informaciją reikia vertinti kritiškai.