„Jie svetimą žmogų palaidojo ant mano senelio“, – įsitikinusi Žemųjų Šančių kapinėse artimųjų kapavietę prižiūrinti Jadvyga Vainikonienė. Tarnautojai atšauna, kad pati moteris užgrobė kapų žemės gabalą.
Netikėta invazija
„Porą metų raudojau. Buvo labai apmaudu. Iki šiol nežinau, ar gėles sodinu ant senelio, ar ant svetimo žmogaus kapo“, – guodėsi J.Vainikonienė. Žemųjų Šančių kapinėse bendroje kapavietėje palaidoti moters tėvas, senelis ir teta.
Artimųjų kapavietės priežiūra įteisinta J.Vainikonienės vardu, o kapas prižiūrimas, tad moteris nustėro, kai prieš ketverius metus ant kapavietės rado akivaizdžių naujai kastos kapo duobės požymių.
„Centimetro tikslumu negaliu pasakyti, kur guli mano senelis, tačiau akivaizdu, kad dalis svetimo žmogaus karsto įeina į mūsų kapavietę“, – guodėsi J.Vainikonienė.
Nežino, kas guli kape
Man savivaldybėje aiškina, kad čia nieko baisaus, nes jau daug metų po mano artimųjų mirties praėjo. Tai kas, kad praėjo? Kaip dabar žinoti, kur čia mano artimieji guli, o kur ne?" – neviltį liejo J.Vainikonienė.
Moteris įsitikinusi, kad dėl visko kalti savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojai. Ji mano, kad šalia esančioje kapavietėje leidimą laidoti išdavę tarnautojai nė nežinojo, kad joje auga didelis beržas, o į vietą atėjusiems duobkasiams neliko nieko kita, kaip slinktis į šoną ir duobę kasti šalia medžio.
Duobkasių atkastos medžio šaknys buvo dar labiau išsikerojusios, o drastiškai kapoti šaknis nebuvo galima, nes medis akivaizdžiai vos laikėsi – buvo gerokai pasviręs.
„Todėl jie ir patraukė karstą mūsų kapavietės link“, – įsitikinusi J.Vainikonienė.
Karsto patraukti neketina
J.Vainikonienė teigia, kad „Kapinių priežiūros“ darbuotojai žadėjo padėtį taisyti – nupjauti beržą ir prašyti greta esančiame kape palaidotos moters artimųjų esant galimybei karstą patraukti truputį į šoną. Medis išties buvo nupjautas, tačiau kelmas liko savo vietoje, o apie karsto iškėlimo galimybę niekas nekalba.
„Viduryje kapinių išrauti didžiulio beržo kelmo neįmanoma ir nėra prasmės. Jei kas nors ir nuskriaustas, tai ne Vainikonienė“, – teigė Panemunės ir Šančių kapinių vedėjas Edmundas Mikalauskas.
„Aš Vainikonienę jau seniai pažįstu, todėl duobę kasusiems duobkasiams pasakiau, kad nebandytų lįsti į jos prižiūrimą kapavietę. Niekas ir nelindo“, – dėstė E.Mikalauskas.
Nesulaukė atsiprašymo
J.Vainikonienės teigimu, ji galbūt būtų nusiraminusi ir nereiškusi pretenzijų, tačiau niekas jos neatsiprašė. Netgi priešingai – pradėjo aiškinti, kad ji prasiplėtė savo kapavietės ribas.
„Iš vienos kapavietės pusės ji pasidarė praėjimo kelią, o kitoje pusėje reikalauja, kad kažkas pasitrauktų. Kur jiems trauktis, kai jie ir taip ten tik gerą metrą turi? Ji pati pažeidė tvarką – padidino kapavietę – ir dabar reikalauja, kad kažkas pasislinktų“, – kalbėjo E.Mikalauskas.
J.Vainikonienė pasisamdė architektą ir statybininkus, kurie tvorele aptvėrė 2,8 m pločio sklypą.
„Ir taip 20 cm palieku, nes kapavietei priklauso 3 m, o man liepia dar spaustis 10–30 cm“, – teisę į 2,8 m pločio sklypą gynė J.Vainikonienė.
„Naujose kapinėse kapavietes galima nesunkiai vienodas visiems paskirti, o senose kapinėse reikia taikytis prie esamos padėties. Ji projekto su mumis nederino, o kreipėsi į architektą ir statybininkus, kurie savavališkai išliejo standartinio dydžio pamatus“, – aiškino E.Mikalauskas.
Kapinių vedėjas pasakojo, kad esama padėtimi nepatenkinta ne tik J.Vainikonienė, bet ir greta esantį kapą prižiūrintys žmonės, kurie jau rašė skundą dėl J.Vainikonienės savavaliavimo.
Naujausi komentarai