Daugiabučių bendrijoms priklausantys gyventojai giriasi esantys savo namų šeimininkai.

Bet ištikus bėdai gali paaiškėti, kad bendrijos jų nė nesirengia gelbėti, nes jų vadovai išsivaikščioję kas sau.

Už durų – kapų tyla

Antakalnio gatvėje 67-u numeriu pažymėto namo 15-ame bute antradienį prakiurusio vonios sifono padarytos žalos nepavyksta pašalinti iki šiol. Per avariją buvo užlietas 11-as butas. Jo senyvo amžiaus gyventojai iš pradžių puolė gelbėtis buitinėmis priemonėmis: statė dubenis pro lubas trykštančiam vandeniui surinkti, klojo rankšluosčius. Tačiau lašai ketvirtadienio popietę vis dar sunkėsi pro plyšius, nors daliai laiptinės gyventojų vanduo buvo užsuktas.

Kiek laiko žmonės bus palikti be vandens, neaišku. Antradienį iškviestiems policijos pareigūnams ir gaisrininkams gražiuoju prisibelsti į 15-ą butą nepavyko – kitapus durų tvyrojo mirtina tyla. Pareigūnams neliko nieko kita, kaip tik jėga išlaužti duris. "Viskas gerai, aš gyva", – iš buto atskriejo moters balsas. Tačiau atidaryti durų ji nesutiko. Pareigūnai tęsė darbą tol, kol spynos buvo įveiktos. Pro atlapotas duris atsivėrė pritrenkiamas vaizdas.

Namai ar sąvartynas?

Stirtos knygų, šimtai žurnalų, popierių, įvairių dėžių, plastikinių maišelių, drabužių ir kitokių menkaverčių rakandų, labiau panašėjančių į šiukšles, o ne vertingus daiktus, – tai pagrindinis buto gyventojos Helenos turtas.

Daugiabutį, kuriame nuo mažumės gyvena Helena, valdo gyventojų bendrija, kovo pabaigoje likusi be pirmininko. Įvykus nelaimei gyventojai nežinojo ko griebtis, todėl pagalbos kreipėsi į bendrovės "Antakalnio ūkis" darbuotojus. Sustabdžius vandens tekėjimą, jiems teko tartis su kaimynus užliejusia gyventoja, kad ši padarytų praėjimą – net labai norint, dėl netvarkos bute nepavyksta prasibrauti prie vamzdžių.

Apsileido dėl depresijos

Helenos kaimynai niršta palikti be vandens. "Nelaimė gali nutikti kiekvienam, tačiau mes tapome situacijos įkaitais. Kol ta moteris neatlaisvins priėjimo prie vamzdžių, niekas nebus tvarkoma. Per ją esame tarakonais aptekę. Ar sveiko proto žmogus taip gyventų?" – piktinosi užlieto buto savininkas Ivanas Kaminskis.

O Helena jau pradėjo rūšiuoti daiktus ir kelis maišus jų perkėlė į laiptinę. Kažkada japonų kalbos mokytoja vienoje sostinės mokyklų dirbusi moteris suvokia, kad gyvena kaip apsileidėlė. "Todėl ir nenorėjau įsileisti policijos – man buvo gėda parodyti šią baisybę. Aš juk suprantu, kad gyvenu šiukšlyne, tačiau negaliu paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Tik žinau, kad tai labai negerai. Proto pamišimas gal po mamos mirties 2007 m., depresija", – susikrimtusi svarstė Helena.

Namo gyventojai sako, kad daiktų kaupimas 11-ame bute prasidėjo kur kas anksčiau nei prieš trejus metus. Žmonės žadėjo kreiptis į Vilniaus savivaldybę, kad ši pasirūpintų Helenos daiktų išvežimu.

"Mums sakė, kad tam reikėtų trijų mašinų. Vienos mašinos kaina siektų 350 litų. Tačiau kodėl mes turime mokėti? Juk čia kaimynės bėda, tegu paskui per antstolius išsiieško iš jos", – siūlė prisistatyti nepanoręs namo gyventojas. Jis piktinosi, kad po įstatymų pakeitimų pensininkams neapsimoka dirbti bendrijų pirmininkais: "Dėl to mes ir nerandame naujo pirmininko, nes jauni žmonės tokiai veiklai neturi laiko, o pensininkams gauti 500 litų per mėnesį neapsimoka, nes paskui iš jų valstybė atima dalį pensijos."

Turi spręsti, kaip gyvens

Teisininkas Mindaugas Steponavičius, konsultuojantis bendrijų gyventojus, teigia, kad daugiabučių gyventojai turi gerai apgalvoti, kam patikėti savo namus.

"Prieš steigdami bendrijas, gyventojai turi viską labai gerai apgalvoti: kas bus pirmininkas, kiek lėšų kam skirs, kaip tvarkysis. Šis namas buvo paliktas likimo valiai, nors įstatymai tai griežtai draudžia – daugiabutyje visuomet turi būti sprendimus priimantys asmenys. Tai, kad bendrijose prasilenkiama su įstatymais, ne naujiena.

Situacija Antakalnio gatvės 67-ame name – tik vienas iš pavyzdžių, kaip gali nukentėti bendrijos narių interesai ir jų privačios nuosavybės teise valdomas turtas. Gyventojai, burdamiesi į bendriją, stengiasi kuo daugiau apkarpyti išlaidas namo priežiūrai, bet tuo pačiu atsisako kvalifikuotų ir atestuotų namo bendrojo naudojimo objektų techninių prižiūrėtojų, kvalifikuotų santechnikų bei avarijų lokalizavimo ir likvidavimo paslaugas teikiančių subjektų paslaugų. Iš pirmo žvilgsnio žmonės sutaupo kelis litus, tačiau namo inžinerinių tinklų avarijos atveju negali tikėtis jokios pagalbos ir dėl to patiria didelius nuostolius", – sakė M.Steponavičius.