„Turime sulaukti teisinės valdžios verdikto ir tada daryti kokius nors sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Kultūros paveldo departamento ir bibliotekos vadovais Seime žurnalistams sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Tą patį kartojo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. Būtent KPD sprendimo reikia įteisinant rugsėjo pradžioje Vilniuje pakabintą J. Noreikos lentą.

„Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą“, – sakė V. Bezaras.

Jis tikisi, kad teismas duos tam tikrą J. Noreikos veiklos įvertinimą.

„Esmė turbūt yra ne lenta, o tos lentos turinys ir žmogaus vertinimas. (...) Esminis klausimas ir yra, ar J. Noreika yra žmogus patriotas, kuris savo veikla ir gyvenimu, ir gyvenimo baigtimi parodė, kad jis yra Lietuvos patriotas, ar kai kurie jo daryti žingsniai šiek tiek teršia garbę“, – teigė KPD vadovas.

Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą.

Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas tvirtino, kad ne biblioteka turėtų nuspręsti, ar reikia įamžinti J. Noreikos atminimą, ar ne, o kompetentingos institucijos.

„Kol kas lenta kabo ir kabės iki to sprendimo“, – sakė jis.

Šių metų kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė reikalavimą panaikinti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę išvadą apie karininką J. Noreiką-Generolą Vėtrą.

Jungtinėse Valstijose gyvenantis Lietuvos pilietis Grantas Arthuras Gochinas (Grantas Arturas Gochinas) byloje siekė įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. G. A. Gochino skundą teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.

Šių metų liepą būtent dėl J. Noreikos veiksmų steigiant Šiaulių getą Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuo Vrublevskių bibliotekos nukabinta J. Noreikos atminimo lenta.

Nevyriausybinės organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva buvo pagaminta nauja šiam asmeniui skirta lenta ir rugsėjo pradžioje pakabinta ant bibliotekos sienos. Tačiau jos pakabinimas nebuvo iki galo suderintas su KPD.

Kultūros paveldo centras praėjusią savaitę KPD pateikė rekomendaciją, kad reikia patikslinti viso bibliotekos pastato vertingąsias savybes ir pasiūlė J. Noreikos lentą pripažinti vertingąja pastato savybe.

„Reikia tikslinti viso pastato vertingąsias savybes tiek aprašant, tiek nubraižant teritorijoje, papildant duomenimis istorinę dalį. Istorinėje dalyje reikia detalizuoti Tiškevičienės statybos periodą ir taip pat detalizuoti istorinę dalį apie J. Noreikos darbą tame pastate Mokslų akademijoje“, – BNS sakė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas.

„Išvadoje pasiūlyta lentą pripažinti vertingąja savybe“, – pridūrė jis.

Sprendimą dėl vertingųjų savybių tikslinimo turi priimti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo pirmoji taryba.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J.Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.