Klausos negalią turintys vilniečiai siūlo miestiečiams teikti sostinėje dar neregėtą paslaugą – valyti praeiviams batus. Tokią idėją jie jau pateikė ir miesto vadovams.

Paslauga nesinaudotų

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje pranešė, kad sulaukė intriguojančio projekto pasiūlymo. "Gavau batų valymo paslaugų projekto Vilniuje iniciatorių užklausą. Prieš susidarydamas nuomonę apie projektą, norėčiau išgirsti jūsų poziciją. Kaip vertintumėte mobilią batų valymo paslaugą Vilniaus mieste? Šią paslaugą teiktų žmonės, turintys klausos negalią", – sostinės gyventojų teiravosi miesto vadovas.

Ugnį jautria socialine tema pakurstęs A.Zuokas sulaukė daugybės socialinio tinklo "Facebook" vartotojų komentarų. Vieniems ši idėja pasirodė aktuali, kiti negailėjo kritikos ir sarkastiškų komentarų: "ši paslauga būtų paklausi tik prie Seimo durų rytais, gal", "gal visi pradėsime vaikščioti su skrybėlėmis ir monokliais?", "jau geriau viešosiose įstaigose arba prekybos centrų tualetuose batų valymo aparatus pastatyti", "man atrodo, batų valymas iš esmės menkina žmogaus orumą", "manau, kad žmonės, turintys klausos negalią, dirbti kūrybiškesnį darbą nei valyti batus".

Daugelis internautų svarstė, ar sostinei tokia paslauga išvis reikalinga. Juk gyventojai ir taip taupo pinigus, o batus gali puikiai nusivalyti patys. Užvirus karštai diskusijai ir pats A.Zuokas pripažino, kad pats nesinaudotų tokia paslauga.

Batus gali ir gaminti

Projekto "Asmenų su klausos negalia integracija į darbo rinką" atstovė Danguolė Michelevičienė teigė, kad kurtiesiems reikėtų siūlyti ne batus valyti, o dirbti atsakingesnį darbą. "Batus gali valyti visi, kam patinka šis darbas. Kurtieji sugeba ne tik valyti, bet gaminti bei taisyti batus", – tvirtino pašnekovė.

Nors, specialistės teigimu, klausos negalią turintys asmenys gali vis geriau integruotis į darbo rinką, vis dėlto kliūčių dar yra. Kurtiesiems užimti darbo vietas trukdo bendravimo sunkumai, negatyvus visuomenės ir darbdavių požiūris.

D.Michelevičienė teigė, kad darbo vieta klausos negalią turinčiam žmogui neatitenka kartais ir dėl asmeninių jo savybių.

"Problemiškų, neatsakingų žmonių yra tiek tarp girdinčių, tiek tarp kurčių. Norintys dirbti ir įgiję profesiją žmonės, turintys klausos negalią, sėkmingai įsidarbina, ir darbdaviai džiaugiasi, turėdami gerus darbuotojus", – mintis dėstė projekto atstovė.

Išsilavinimas – su vertėju

Klausos negalią turintiems asmenims patekti į darbo rinką padedanti moteris teigė, kad, priklausomai nuo žmogaus sugebėjimų, kurtieji puikiai dirba staliais, siuvėjais, virėjais, maketuotojais, kasininkais, salės darbuotojai, valytojais, pakuotojais.

"Kurtieji ir neprigirdintieji jau pripažįstami kaip puikūs darbuotojai, tačiau kyla problemų dėl jų išsilaikymo darbo vietose dėl bendravimo sunkumų, kultūros skirtumų", – apgailestavo pašnekovė.

Išsilavinimą asmenys, turintys klausos negalią, gali įgyti Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre ar kituose profesijos centruose, kolegijose, padedant gestų kalbos vertėjams.

Kaip teigė D.Michelevičienė, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 7115 kurčių asmenų ir apie 30 tūkst. neprigirdinčių.