Netoli Panemunės tilto į Nemuną įmerkęs meškerę kaunietis stebėjosi plaukiančiomis baltomis putomis.

"Niekada nieko panašaus nesu matęs. Gal kokia nelaimė atsitiko, o gal kas slapčia kokius nors teršalus paleido į vandenį?" – svarstė vyras, nenuleisdamas akių nuo putose nardančios plūdės.

Apie baltomis putomis banguojantį Nemuną "Kauno dienai" pranešė ir Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Valdas Zaveckas, pagal gyventojų signalus domėjęsis, ar negaišta Nemune žuvys dėl pasirodžiusių putų, paaiškino: "Žuvys tikrai negaišta. Kai Kauno hidroelektrinė paleido nuo užtvankos pavasarinį vandenį, gal kokia žuvelė ir apsvaigo, patekusi po krentančiu vandeniu, tačiau kitokių priežasčių mes nepastebėjome. Putos atsirado dėl gausaus pavasarinio vandens kritimo nuo aukštos užtvankos. Vasarą HE paleidžia daug mažiau vandens, todėl tiek putų neatsiranda."

V.Zavecko išvadą patvirtino Kauno HE Gamybos skyriaus viršininkas Vytautas Ratkus. Perteklinis marių vanduo, bėgantis pro vieną pravertą pralaidą, krenta iš 20 metrų aukščio. Pralaidą pravėrus labiau arba atidarius iš karto dvi, putų būtų dar daugiau. Pro visiškai atidarytą vieną pralaidą į Nemuną krenta 1000 kub. m vandens per sekundę.

Kai vanduo Kauno mariose pasieks tinkamą HE darbui lygį, pralaida bus uždaryta. Pavasarį perteklinio vandens mariose būna daugiau nei kitais metų laikais.