Dėl lėšų stygiaus atidėtas laivybos sezonas Lietuvos vidaus vandenyse. Tai sumaišė kai kurių verslininkų planus, kiti sako, kad laivybos metai ir taip prarasti.

Sezoną sutrumpino krizė

Kovo pabaigoje turėjęs prasidėti laivybos sezonas vidaus vandenyse atidėtas mėnesiui. Šiais metais navigacijos sezonas ne tik prasidės vėliau, bet ir baigsis anksčiau. Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas Gintautas Labanauskas teigia, kad sezonas sutrumpės dėl finansinių sunkumų.

Kol kas dar tiksliai nežinoma, kiek bus skirta pinigų VVKD veiklai šiais metais, bet neoficialiai kalbama, kad direkcija gaus 3,7 mln. litų. Ši suma daugiau nei dukart mažesnė, nei buvo skirta pernai. Vien atlyginimams praėjusiais metais VVKD reikėjo 4,2 mln. litų. Direkcija susiveržė diržus.

"Dabar svarbiausias uždavinys – išlaikyti kolektyvą, kad šis neišsilakstytų dirbti į Norvegiją arba traktorininkais. Niekas Lietuvoje nerengia upeivių. Specialistus užsiauginame patys. Jei jie išbėgios, sužlugs direkcijos darbas", – kalbėjo G.Labanauskas.

Pasak direkcijos vadovo, reali šiems metams skiriamų pinigų suma turėtų paaiškėti per ateinančias kelias dienas. Po to ir bus sprendžiama, ką išbraukti iš planuotų darbų sąrašo.

Negali plukdyti krovinių

Kol VVKD nepažymėjo Nemuno farvaterio, šia upe verslininkai negali plukdyti krovinių. Apie 50–60 tūkst. tonų krovinių per metus Nemunu perplukdančios "Kelių remonto grupės" (KRG) generalinis direktorius Vidmantas Norkus teigė, kad bendrovė krovinius galėjo pradėti vežti nuo šio mėnesio pradžios.

"Kol nepažymėtas farvateris, vežti krovinius per didelė rizika, nes už juos atsako tik laivo kapitonas", – kalbėjo V.Norkus.

KRG generalinis direktorius aiškino, kad krovinių plukdymas Nemunu nėra itin pelningas verslas, tačiau jis suklestėtų, jei Kaune būtų įrengta tinkama prieplauka.

VVKD pastaruoju metu rengia prieplaukos prie Marvelės projektą. G.Labanauskui belieka džiaugtis, kad su ES rengiamam projektui lėšos bus reikalingos po kelerių metų. Šiuo metu jam pinigų neatsirastų. Direkcijos vadovas tikisi, kad po metų ar kitų šalis iš krizės išbris.

Šiais metais VVKD vis dar tikisi įgyvendinti kelis sumanymus, kurie kainuos kelis šimtus tūkst. litų.

"Raketos" į Nidą neskraidys

Tačiau jau aišku, kad neprognozuojamam laikotarpiui teks atidėti kelias gražias idėjas.

Praėjusį rudenį G.Labanauskas entuziastingai pasakojo apie galimybę Nemune atgaivinti maršrutą "Lampėdžiai–Kauno hidroelektrinė". Galvota, kad iš pradžių šis maršrutas būtų tik pramoginis, tačiau vėliau laivai galėtų kursuoti nuolat ir kauniečiams tarnautų kaip viešasis transportas.

Eilinį pavasarį teks tik dūsauti prisimenant "Raketų" skrydį nuo Kauno iki Nidos.

Praėjusiais metais keturis greitaeigius "Raketos" ir "Polesės" tipo laivus turinti bendrovė "Nemuno linija" atsisakė jais reguliariai plaukioti į Nidą, tačiau vykdė užsakomuosius reisus. Bendrovės vadovas Alfredas Eitutis nuogąstavo, kad šiemet neliks ir šių.

"Dar svarstome, bet greičiausiai šiemet laivų net nenuleisime į vandenį. Plaukimai brangūs, o už kiekvieną sustojimą reikia mokėti mokesčius. Jei būtų kažkokios lengvatos, gal plauktume, bet niekam tų maršrutų nereikia", – liūdesio balse neslėpė A.Eitutis.

Nebebus ir švenčių

Vienas plaukimas iki Nidos "Raketa" kainuoja 16 tūkst. litų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. Pasak A.Eitučio, kelios bendrovės domėjosi plaukimo sąlygomis, tačiau susidomėjimas pernelyg mažas, kad apsimokėtų šią veiklą vykdyti.

"Ne tik mūsų, bet ir viso Nemuno perspektyvos nekokios", – atsiduso A.Eitutis.

Nemunu ne tik neskraidys "Raketos". Prie jo šiemet nevyks kai kurie tradiciniai renginiai.

"Combo" neorganizuos dvejus metus rengtos Upės šventės. Ankstesnes šventes pora dešimčių tūkst. litų paremdavo Kultūros ministerija. Šiais metais šventei ji lėšų skirti neketina.

"Šiais metais ir iš privačių rėmėjų pinigų gauti kur kas sunkiau. Todėl nemokamos šventės suorganizuoti neįmanoma", – apgailestavo "Combo" savininkas Rimas Kišonas.