Neries krantinėje ties Brastos gatve rudenį išdygę grunto kalnai aplipinti gelžbetonio plokštėmis. Verslininkai teigia, kad taip saugo įsigytą žvyrą, o aplinkosaugininkai įžvelgia nelegalią statybą.

Užrūstino aplinkosaugininkus

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius tvirtina, kad 20 m pločio juosta nuo Neries yra saugoma teritorija. Joje negalima statyti statinių, tvorų, transporto priemonių ar net kūrenti laužus.

Pakrantėje sklypą valdančiai bendrovei "Domus firma" už savavališkai supiltą pylimą skirta bauda. Pasak E.Vainilavičiaus, gruntas buvo savavališkai nuo kranto perstumtas arčiau upės, užtiesus geotekstilės plėvelę, ant viršaus sudėtos gelžbetoninės plokštės. Visa tai pareikalauta panaikinti.

Įtarimų sukėlė ir grunto pardavimo istorija. "Laukiame atsakymo iš Vandens kelių direkcijos, žiūrėsim, kaip jie mums paaiškins, kaip ta smėlio krūva pateko bendrovės "Domus firma" nuosavybėn", – dėstė E.Vainilavičius.

Skirta juokinga bauda

Pasak E.Vainilavičiaus, sklypo savininkai, norėdami pakelti grunto lygį apsaugos juostoje, turėjo parengti ir suderinti projektas, išanalizuoti poveikį kraštovaizdžiui, Senamiesčiui. "Nemanau, kad upei geriausias variantas atsidurti betoniniame latake, kai visas pasaulis siekia kuo natūralesnės gamtos", - pridūrė aplinkosaugininkas.

Jis pripažįsta, kad administracinės baudos už minėtus pažeidimus – juokingos. Tokią pat baudą gauna ir tas, kas pakrantėje pastatė automobilį.

Verslininkams buvo skirta bauda apie 750 litų ir nurodyta pašalinti neteisėtos veiklos padarinius. To nepadarius, skirta dar viena, 600 litų, bauda.

Grunto pylimus pristūmus prie pat vandens, pasak E.Vainilavičiaus, buvo pakeistos kraštovaizdžio formos. "Vietoj natūralios pakrantės atsirado krūva su betoninėmis plokštėmis", – aiškino jis.

Dar turės pilti grunto

Bendrovės "Domus firma" vadovas Giedrius Buinevičius teisinosi, kad norint šioje teritorijoje statyti pastatus, būtina pakelti grunto aukštį. Minimame sklype Brastos gatvėje statiniai namai galės atsirasti tik tada, jei grunto aukštis ne mažesnis nei 27 m.

Upės lygis, pasak G.Buinevičiaus, siekia 19–20 m, tad gruntas, lyginant su upe, turi būti pakeltas 8 m. "Kitaip sakant, norint čia kažką statyti, reikia paaukštinti krantą", – pridūrė G.Buinevičius.

"Domus firma" susitarė su Vandens kelių direkcija, kad ši, gilindama upės vagą, iškastą gruntą parduotų. Vasaros pabaigoje upeiviai gruntą supylė būtent privačioje teritorijoje Brastos gatvėje. G.Buinevičiaus žiniomis, tam jie gavo Aplinkos apsaugos departamento leidimą. "Pagal sutartį supylė mums tą gruntą – apie 38 tūkst. kub. m, mes jiems sumokėjome pinigėlius", – pasakojo bendrovės atstovas.

Vėliau verslininkai kreipėsi į "Hidroprojektą", kad pateiktų rekomendacijas, kaip supiltą gruntą apsaugoti, kad pavasarį jis nebūtų nuplautas potvynio vandens. "Jie papaišė schemą, rekomendavo, kad reikia sulyginti tą krūvą, žiemai ir pavasariui ją uždengti plėvele ir prislėgti", – pasakojo G.Buinevičius. Jo tikinimu, betoninės plokštės, kurios uždėtos ant plėvelės, gulėjo tame pačiame sklype, užsilikusios nuo sovietmečio.

"Domus firmos" vadovo tikinimu, prislėgti smėlio pylimai nėra statinys, nes pastarasis turėtų turėti tvirtą ryšį su žeme, jį pajudinti nesulaužius – neįmanoma. "Argi plyta statinys? Tai laikinos priemonės nupirktam gruntui apsaugoti", – aplinkosaugininkų priekaištais stebėjosi verslininkas.

Betoną pažadėjo nuimti

Pasak G.Buinevičiaus, ateityje krantinėje supiltas gruntas bus panaudotas sklype. Detaliajame plane esą nurodyti keli būdai, kaip galima formuoti krantinę.

"Jos profilis bus performuotas, nes yra numatyti pėsčiųjų, dviračių takai, kurie turi būti ne žemiau, nei 24 m lygyje", – dėstė verslininkas, buvęs miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Kaip ateityje atrodys šlaitas, jis atsakyti negalėjo: "Projektavimo sąlygas esame išsiėmę, bet dar nepradėjome nieko projektuoti. Yra įvairios technologijos, minkštos krantinės. Galvoju, kad betoninės jos niekas nesirengia daryti, šiais laikais, tai pasenęs dalykas. Reikia minkštai nusileisti į vandenį, kad šokti nereikėtų."

G.Buinevičius guodėsi, kad rasti šlaito projektuotojus nebus lengva, nes Lietuvoje šiuolaikinių krantinių esą niekas nestatė.

Kiek laiko krantinę "puoš" betoninės plokštės, verslininkas neprognozavo. Kvartalo statybos projektas sustabdytas, nes jo nefinansuoja bankai. "Net ir techninio projektavimo stadija yra gana brangi", – aiškino verslininkas.