Nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Žirmūnų link ateityje galbūt keliausime prezidento Algirdo Mykolo Brazausko tiltu. Savivaldybėje svarstoma, ar Žirmūnų tiltą perkrikštyti buvusio šalies vadovo vardu.

Įregistravo Seimo narys

Artimiausiu metu Vilniaus taryba turėtų svarstyti oficialų Seimo nario Česlovo Juršėno prašymą Žirmūnų tiltą pavadinti pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento A.M.Brazausko vardu.

Kol tai dar neįvyko, sostinės savivaldybės interneto svetainėje vilniečiams siūloma sudalyvauti apklausoje „Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimas“ ir pareikšti savo pritarimą arba nepritarimą idėjai šio politiko vardu pavadinti Žirmūnų tiltą.

Tiesa, apklausos rezultatai greičiausiai neturės juridinės galios tarybos sprendimui. Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius dienraštį informavo, kad apklausos tikslas – sužinoti vilniečių nuomonę.

Svarstė kelis variantus

Dienraščio kalbintas Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininko pavaduotojas istorikas Tomas Čaplinskas teigė, kad svarstant Č.Juršėno pasiūlymą buvo kalbama ir apie velionio prezidento vardo suteikimą kitiems tiltams.

„Buvo alternatyvus pasiūlymas. Svarstyta A.M.Brazausko vardą suteikti Valakupių tiltui, tačiau komisija vis dėlto pasirinko Žirmūnų tiltą. Taip pat buvo siūlymas surengti apklausą ir pasidomėti vilniečių nuomone šiuo klausimu“, – teigė pašnekovas.

Paskelbti apklausą, anot T.Čaplinsko, paskatino ir tai, jog tiek Žirmūnų, tiek kiti sostinės objektai jau turi savo pavadinimus, įprastus ir žinomus sostinės gyventojams. Bet koks pavadinimo keitimas, kad ir tokios iškilios asmenybės kaip A.M.Brazauskas vardu, neabejotinai turi vykti tik po visuomenės diskusijos.

„Tikiuosi, kad ši apklausa bus naudinga, o savivaldybės taryba, svarstydama vardo suteikimo klausimą, atsižvelgs į jos rezultatus. Būtų liūdna, jeigu tie rezultatai tiesiog imtų ir atsidurtų kur nors stalčiuje“, – pabrėžė pašnekovas.

Tiltas kaip metafora

Idėjos autorius Č.Juršėnas dienraščiui teigė jau senokai svarstęs, kaip būtų galima įamžinti buvusio bendražygio atminimą. Galiausiai žvilgsnis pakrypo Žirmūnų tilto link.

„Ta idėja man kilo senokai. Juk kas yra tiltas? Tai statinys, kuris jungia skirtingus krantus. A.M.Brazauskas, kaip tas tiltas, taip pat simbolizuoja perėjimą. Iš vienos sistemos į kitą. Sovietmečiu, kai Maskva dar buvo stipri, jis pasisakė už Lietuvos komunistų partijos savarankiškumą ir tai pasiekė. Tai buvo krantas, kurį jis ruošėsi palikti. Kitame krante jis irgi smarkiai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo. Todėl tiltas šiuo atveju labai svarbus ženklas, kaip simbolis“, – idėjos esmę aiškino Č.Juršėnas.

Anot pašnekovo, tinkamiausias jam pasirodė Žirmūnų tiltas, nes jis yra miesto centre ir visai netoli Mindaugo tilto.

„Galbūt Valakupių tiltas yra ilgesnis ir gražesnis, tačiau Žirmūnų tiltas tinkamesnis. Jis miesto centre. Be to, A.M.Brazausko specialybė yra inžinierius hidrotechnikas, ir jis vienaip ar kitaip susijęs su vandeniu. Todėl čia drauge jam būtų atminimas kaip geram statybininkui, nes dirbo jis tikrai neblogai“, – pabrėžė pašnekovas.

Politikas taip pat vylėsi, kad vilniečiai, išsakydami savo nuomonę savivaldybės puslapyje, šią idėją palaikys.

Komentarai

Saulius Pilinkus

Rotušės ceremonimeistras

Aš pats užaugau prie Žirmūnų tilto, tad jis man visuomet toks ir liks – Žirmūnų tiltas. Kaip vertinčiau pačią idėją pavadinti tiltą A.M.Brazausko vardu? Gal ir nebloga mintis šitaip pavadinti tiltą, bet, manau, valdžia turėtų gerai pamąstyti prieš apsispręsdama, kuris tiltas turėtų būti taip pavadintas.

Žirmūnų tiltas šiuo atveju, manau, ne visai tinkamas, pirmiausia todėl, kad visai netoli yra Tuskulėnų memorialinis kompleksas. Vilniečiams, išmanantiems istoriją, gali kilti įvairių klausimų. Ko gero, tai ne visai tinkama kaimynystė.

Deividas Matulionis

Vyriausybės kancleris

Tokia iniciatyva įdomi. Manau, kad kiekvienas sprendimas pagerbti Lietuvai nusipelniusį žmogų, šiuo atveju A.M.Brazauską, yra vertas dėmesio ir gali sulaukti tik Vyriausybės pritarimo.

Žinoma, kas turėtų būti pagerbtas ir kokiu būdu, čia jau turi spręsti speciali komisija.

Dosjė

A.M.Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, vėliau persikraustė gyventi į Kaišiadoris.

1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą.

1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

1958–1962 m. dalyvavo statant Kauno hidroelektrinę.

1965 m. paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru.

1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju.

1977 m. tapo Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto (LKP CK) sekretoriumi.

1988 m. spalio 21 d. remiamas Sąjūdžio išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi.

Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

1992 m. išrinktas Seimo pirmininku.

1993 m. išrinktas prezidentu penkerių metų kadencijai.

2001 m. grįžo į politiką, išrinktas Vyriausybės vadovu. Šias pareigas ėjo iki 2006-ųjų.

2010 m. mirė nuo vėžio. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Atminimo įamžinimas

2000 m., dar A.M.Brazauskui gyvam esant, jo vardas buvo suteiktas Kaišiadorių 1-ajai vidurinei mokyklai

2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant namo (Laisvės g. 7), kuriame gimė A.M.Brazauskas, atidengta memorialinė lenta su velionio bareljefu. Šis sukėlė nemažai diskusijų, nes atvaizdas pasirodė esąs visiškai nepanašus į žmogų, kuriam buvo skirtas.

2011 m. vasario 14 d. Vilniuje ant Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 1) atidengta memorialinė lenta.

2011 m. birželį minint A.M.Brazausko mirties metines Antakalnio kapinėse prie A.M.Brazausko kapo atidengtas paminklas. Jame A.M.Brazausko galva taip pat sukėlė diskusijų, nes nebuvo panaši į velionį.

2011 m. liepos 2 d. Kaišiadoryse atidarytas memorialinis namas-muziejus.