Krizė, įtampa, nedarbas palietė daugybę žmonių. Kur rasti užuovėją? Likus kelioms dienoms iki Kalėdų širdyje susikaupusio nerimo ir kaltės išlieti skubama ne tik į bažnyčias, bet ir pas psichoterapeutus.
Ateina liūdnais veidais
Šiemet Kalėdos liūdnesnės. Tai pastebėjo ir Arkikatedroje besidarbuojanti vilnietė Monika.
Kelis kartus per savaitę ji bažnyčioje keičia gėles, pardavinėja religinius atvirukus ir žvakes. Pastarąsias per mišias tikintieji išperka akimirksniu.
Pensininkė atvira: ji mėgsta stebėti čia besilankančius katalikus. Darbo dienomis vakarais renkasi jaunimas, jie ateina pasimelsti ne tik per mišias. Moteris pasakojo, kad pastaruosius tris mėnesius žmonių į šventovę susirenka daugiau nei įprastai.
"Menu nuotaikas ir veidus prieš Velykas, jie labai skiriasi nuo to, ką regiu dabar. Visi vaikšto tarsi žemę pardavę, net ir tie jaunuoliai, kuriems, atrodo, dar viskas prieš akis. Tikiuosi, malda jiems padės šiltai sutikti šventes", – atsiduso moteris.
Prašo kunigų patarti
Nusiminusius veidus pastebi ir Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigai. Brolis Algis sakė, kad dažniausiai vilniečiai skundžiasi dėl sveikatos sutrikimų, didelių vaistų kainų. Netekę darbų žmonės nežino, ko griebtis, kaip gauti pinigų reikalingiems medikamentams.
Kita dalis – didesnes algas gaunantys gyventojai, turintys smarkiai keisti įpročius.
"Jie pasimetę, nes nebegali pirkti vardinių drabužių ar valgyti prabangiuose restoranuose. Tačiau mūsų pamokslai padeda, daug kalbame apie tai, kad ne piniguose slypi tikrosios vertybės. Regis, iš to jie mokosi, ir mažais, labai mažais žingsneliais daro pažangą", – įsitikinęs brolis Algis.
Svarbiausia atsiverti
Pas psichoterapeutus žmonės nelinkę lankytis tik todėl, kad jaučiasi prieš šventes kam nors nusikaltę. Jie dažniau ateina dėl depresijos, sutrikusio miego, suprastėjusio darbingumo.
"Tarkim, dėl pašlijusių santykių šeimoje gyventojai dažniau linkę kaltinti kitus nei save. Tačiau kalbantis kaltės jausmas atsiskleidžia ir nebūtinai prieš šventes. Kalėdos paskatina gyventojus imtis veiksmų tai kaltei palengvinti, atsiprašyti", – tikino psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Nors prieš šventes užsirašiusių pas psichoterapeutus daugiau nei įprastai, ne visi jie ateina. Prieš Kalėdas įsivyraujanti skuba, dovanų ieškojimo bumas ir nebaigtų darbų keliami rūpesčiai tik didina žmonių nerimą, imama blaškytis.
Vaikai irgi jaučia kaltę
Ne mažiau šventės jaukia ir vaikų bei paauglių širdis. Juos gydanti psichoterapeutė Goda Bačienė tikino, kad artėjančios Kalėdos problemų turintiems vaikams liūdesį pagilina, o paaugliams gali ir pyktį sukelti.
"Vieniši vaikai prieš šventes tampa dar liūdnesni, jie stipriau pajunta draugų trūkumą, jaučiasi nelaimingesni. Daliai paauglių artėjančios šventės ir pyktį kelia. Mat ankstesni būdai švęsti, tikę vaikystėje, paauglių nebetenkina. Jie norėtų švęsti kitaip, tačiau tėvai neleidžia", – liūdesio priežastis vardijo G.Bačienė.
Tačiau didžiausias nešulys lieka tas pats kaltės jausmas. Lyg tyčia prieš Kalėdas mokyklose vedami pusmečio balai. Ne visų vaikų rezultatai puikūs, o tai kelia ir kaltę, ir nerimą, kad prastesnis balas knygelėje gali nuvilti tėvus.
Neramu net dėl karnavalo
Nerimą gali tik sustiprinti beprasmis lakstymas po parduotuves, įmantrių dovanų paieškos. Kamuoja mintis, kad dovana artimam gali nepatikti.
Mažamečius vaikus auginančioms šeimos šventinę nuotaiką išstumia rūpesčiai dėl žemais balais išmargintos pažymių knygelės. Įtampą kelia net vaikų darželyje ar mokykloje rengiamas kalėdinis karnavalas, kuriame vaikas vaidins zuikį ar snieguolę.
Karnavalo kostiumo paieškos staiga tampa svarbiausiu dalyku. Neduok Dieve, mano vaiko apranga atrodys pigesnė nei kaimynų atžalos, mažiau blizgės ar nepritrenks originalumu.
"Visų mūsų psichikos ligas palengvina artimi ryšiai, geri santykiai, galimybė skirti laiko artimiausiems žmonėms. Nuoširdumas mus saugo nuo nerimo. Jeigu buvo pykčių, reikia nebijoti tų žmonių atsiprašyti, su jais pakalbėti. Pasistengti, kad buvimas su artimaisiais būtų nuoširdus, jaukus, tada ir šventės bus tikresnės", – patarė G.Bačienė.
Naujausi komentarai