Registrų centro trikdžiai – tik viena priežastis. Netikėtai daug darbo pridėjo ir antrosios pensijų pakopos lango atvėrimas. „Jeigu žmogus kaupimą stabdo vasario mėnesį, mes apie tai sužinome balandžio mėnesį“, – sakė D. Čibirienė. Dėl to tenka atgaline data taisyti atlyginimų skaičiavimus, o keičiantis duomenims algas perskaičiuoti ne vieną kartą. „Mes dirbame dvigubai – ir tai dar ne pabaiga“, – teigė ji.
Mokesčių reformos poveikį daugelis pajus tik kitąmet, deklaruodami pajamas. Tačiau jau dabar, pasak D. Čibirienės, žmonėms trūksta aiškumo, nėra oficialios skaičiuoklės, todėl laidoje mėginama paaiškinti jos veikimo logiką. Skirtingos pajamų rūšys bus sumuojamos, progresiniai tarifai gali įsijungti netikėtai, o investuoti Lietuvoje darosi vis mažiau patrauklu.
Apie tai, kodėl buhalteriai šiemet negali atsikvėpti, kaip antrosios pensijų pakopos pokyčiai virto atlyginimų perskaičiavimo chaosu ir kokias problemas atskleidė Registrų centro bei kitų valdžios funkcijų skaitmenizavimas, „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbėjo D. Čibirienė.
– Neseniai atšventėte savo profesinę šventę. Esate minėjusi, kad jos datą norėtumėte perkelti į kitą laiką. Kodėl?
– Tai grynai lietuviška šventė, minima pirmą gegužės penktadienį. Ji atsirado todėl, kad Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija istoriškai turėjo prezidentę, kurios gimtadienis buvo panašiu metu, be to, panašiu laiku baigdavosi metiniai darbai. Buhalteriai atlikdavo metinius darbus ir, pagaliau pasibaigus didžiajam maratonui, galėdavo atsikvėpti bei švęsti.
Šiemet, kai kvietėme buhalterius švęsti jų profesinę dieną, apie 80 proc. respondentų atsakė, kad yra užsikrovę darbais ir jų dar neatlikę. Matome, kad šiais metais metus baigiame ne gegužės pirmą savaitgalį, o geriausiu atveju gegužės pabaigoje, nes Registrų centras stringa ir buhalteriai negali pateikti finansinių ataskaitų.
– Kas pasikeitė?
– Atsirado papildomas pensijų kaupimas. Jei darbuotojas sustabdė papildomą pensijų kaupimą vasario mėnesį, apie tai mes sužinome tik balandį. Tuomet atgaline data turime pakeisti vasario ir kovo mėnesių darbuotojų algų skaičiavimus bei išmokėti skirtumą.
Nutraukusių kaupimą yra tikrai daug. Negana to, kad duomenys keičiami atgaline data, net jei buhalteris pakeitė informaciją ir darbo užmokesčio žiniaraštį, kitą dieną, prisijungęs prie „Sodros“, matai, kad kaupimą nutraukė ir kitas darbuotojas, kuris dar vakar buvo jo nenutraukęs. Taip nutinka todėl, kad draudimo bendrovės skirtingu metu perduoda duomenis.
Kai „Sodra“ gauna šiuos duomenis, iškart juos pateikia mums. Nuolat esame pokyčių būsenoje, nes reikia perskaičiuoti algas ir jas skaičiuoti kelis kartus iš naujo. Tai tikrai užima laiko ir yra labai jautru, nes negali suklysti.
– Ar tai reiškia, kad nebuvo pasiruošta antrosios pakopos lango atvėrimui?
– Mes turėjome prisitaikyti. Įstatymas nebuvo pakeistas. Kreipėmės į „Sodrą“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų pakeistas įstatymas ir pokyčiai neįsigaliotų atgaline data. Į mūsų prašymus atsižvelgta nebuvo.
Taip jau nutiko, kad dirbame dvigubai, ir tai – dar ne pabaiga. Toliau mūsų laukia kategorijų perkėlimas, skaidrumo direktyva, kurią dabar nukėlė. Jei to nebūtų padarę, tikriausiai Buhalterio dieną švęstume lapkritį.
– Atrodė, kad pensijų fondų reforma labiausiai paveiks pensijų fondus, tačiau buhalteriams teko ne mažesnė našta.
– Manau, kad ši situacija mus paveikė stipriau, nes pensijų fondai tik nutraukė sutartis ir pervedė pinigus, o mums reikėjo perskaičiuoti algas ir išmokėti žmogui skirtumą.
– Didžioji mokesčių reforma pasimatys tik kitąmet. Ką jau dabar galėtume numatyti ir ko reikėtų pareikalauti iš valdžios, kad kitąmet nebūtume dar blogesnėje situacijoje?
– Kaip pagalba žmonėms būtina skaičiuoklė. Apie ją VMI net nekalba ir net nesiruošia pasakyti, kad ji bus. Finansų ministras buvo nustebęs, kad žmonėms reikia skaičiuoklės. Tačiau žmonės nesupranta, kiek jie mokės mokesčių.
Be to, valstybė neturi jokios nepriemokų kontrolės. Ji priėmė didesnių mokesčių įstatymus, teisės aktus, bet visiškai nėra instrumentų, kurie garantuotų, kad tie mokesčiai bus surinkti. Nėra aišku, kaip didės nepriemokos, nėra informacijos, kas darysis su biudžetu.
Pateikiu deklaraciją, turiu sumokėti mokesčius, bet jų nesumoku, nes bankrutuoju, sudarau paskolos sutartį ir valstybei moku mažesnes palūkanas, nei mokėčiau bankui. Tai labai nesąžininga sąžiningų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, nes jie turi išlaikyti tuos, kurie nemoka.
– Koks yra suminių mokesčių algoritmas? Nuo ko reikėtų pradėti skaičiuoti?
– Pradėkime nuo pajamų, kurios yra palūkanos, nuomos pajamos ir kurioms taikomas 15 proc. tarifas, bet tai nėra individuali veikla. Jei anksčiau šioms pajamoms 15 proc. tarifas buvo taikomas tol, kol jos pasiekdavo 120 vidutinių darbo užmokesčių dydį, dabar šis skaičius sumažėjo iki 12 vidutinių darbo užmokesčių.
Tai reiškia, kad viršijus 28 tūkst. eurų šioms pajamoms jau įsijungia progresas. Kitaip tariant, didieji investuotojai, užuot investavę čia, Lietuvoje, renkasi investuoti į akcijas, kurios didžiąja dalimi yra užsienio kapitalas.
– Ar Lietuvos mokesčių inspekcija mato šias pajamas?
– Mato sunkiai. Jei investuojama į akcijas, platformos neteikia duomenų mokesčių inspekcijai. Tačiau dirbtinis intelektas yra labai galingas instrumentas, ir manau, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vis tiek vieną dieną išmoks juo naudotis bei susiras tuos istorinius duomenis.
Jeigu kas nors galvoja, kad pajamų nedeklaravo ir pabėgo, žinokite: inspekcijos įrankiai patobulės ir ji pasibels klausdama: „Kur mano pinigai?“
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai