Artimųjų laidotuvėse dalyvaujantys kauniečiai netaptų širdį draskančių vaizdų liudininkais, jei Kaune laiku būtų buvęs įrengtas krematoriumas.

Svarbiausia – atlikti darbą

Prieš kurį laiką laidotuvėse dalyvavusiems kauniečiams teko stebėti neįprastą vaizdą – maišuose laidojamas iš Kauno medicinos įstaigų atvežtas kūno dalis. Vaizdais pasipiktinę šermenų dalyviai kreipėsi į "Kauno dieną" prašydami išsiaiškinti, kodėl medicinos atliekos laidojamos nepagarbiai ir matant žmonėms.

"Iš automobilio buvo ištraukti maišai. Mes pamanėme, kad tai žmonių palaikai. Maišai buvo velkami žeme ir sumesti į iškastą duobę. Sunku nupasakoti, kaip tai atrodė. Po laidotuvių visi kalbėjome, kokiomis pasibaisėtinomis sąlygomis ir be pagarbos laidojami mirusieji", – tuomet pasakojo kaunietis Lionginas Taranda.

Žurnalistams susidomėjus šia tema, atsiliepė ir daugiau liudininkų, kurie tvirtino, kad į kapines medicinines atliekas vežančios laidojimo paslaugas teikiančios Kauno bendrovės nerodo pagarbos savo darbui, maišus su kūno dalimis laidoja matant miestiečiams. Tiesa, nė viena šį darbą dirbanti bendrovė nepripažino savo kaltės.

"Laidojame pagal visus sanitarinius reikalavimus. Medicinines atliekas laidojame tuomet, kai duobę paruošia duobkasiai, – žurnalistams paskambinus ritualinių paslaugų bendrovės "Praradimas" telefonu aiškino prisistatyti nepanorusi darbuotoja. – Dienos laikas yra nesvarbu, svarbu, kad tuo metu veiktų kapinės. Vežama tą valandą, kuri yra paskirta atliekoms laidoti. Koks skirtumas, kaip laidojama? Galima stebėtis ir kai mirusį žmogų karste laidoja."

Šie privačios bendrovės darbuotojos tvirtinimai nesutapo su Karmėlavos kapines prižiūrinčios savivaldybės bendrovės "Kapinių priežiūra" atstovų pasakojimu, kad kūno dalis, atvežtas iš ligoninių, leidžiama laidoti tik rytais, kuomet aplinkui nevyksta laidotuvės ir nemato pašaliniai žmonės.

Liudininkus kaltino šališkumu

Į skandalo sūkurį patekusios "Kapinių priežiūros" vadovas Valdemaras Olšauskas pripažino, kad kapinių darbuotojai elgėsi neetiškai leidę sumesti maišus su atliekomis matant laidotuvių procesijos dalyviams. Tačiau sakė, kad tokių vaizdų žmonės neišvystų, jei kapinėse netrūktų laisvos žemės. V.Olšauskas mano, kad geriausiai ši problema būtų buvusi išspręsta, jei Kaune būtų laiku pastatytas krematoriumas.

"Karmėlavos kapinės baigiamos užpildyti, ten nebėra vietos – liko tik kelios vietos neatpažintiems asmenims laidoti. Kaune nebėra kitų vietų, kur būtų galima laidoti medicinines atliekas. Kai tik bus įrengtos naujos kapinės Vainatrakio kaime, atliekas laidosime naujoje vietoje. Šiuo metu kapinėms ruošiamas 40 ha plotas. Jei būtų Kaune įrengtas krematoriumas, šis klausimas būtų išspręstas, be to, būtų sutaupyta vietos kapinėse", – pasakojo V.Olšauskas.

Savivaldybės bendrovės vadovas neigė žurnalistų kalbintų prie kapinių dirbančių gėlių pardavėjų informaciją, kad iš medicinos įstaigų atvežamos kūno dalys laidojamos vos pusmetrio gilyje.

"Prie kapinių dirbančius gėlių pardavėjus kapinių vedėjas buvo išvijęs, nes jie nesitvarkė. Be to, prie kapinių esančio kaimo gyventojai gali būti šališki, nes jie visuomet protestavo prieš kapinių egzistavimą, galbūt dėl to pateikė neteisingą informaciją", – aiškino pašnekovas.

Anot V.Olšausko, atliekos laidojamos laikantis nustatytų higienos reikalavimų – kapinių teritorijoje iškasus 2 metrų gilio duobę.

Anksčiau atliekas degindavo

Krematoriumą kaip išeitį regi ir Kauno medicinos įstaigų vadovai. "Mums svarbiausia, kad medicinines atliekas iš mūsų paimtų. Kam atiduoti laidoti, nėra svarbu. Alternatyva galėtų tapti krematoriumas, bet kol kažkas nepasidalija didelių pinigų šiame versle, šis projektas nepajudės. Iki to laiko dalis lietuvių deginti artimųjų kūnų važiuos į Latviją", – sakė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės vadovas Tautvydas Jankauskas.

Nors daugelis miesto ligoninių medicinos atliekas perduoda laidoti ritualinių paslaugų bendrovėms, Kauno apskrities ligoninės elgiasi kitaip. Po čia atliekamų operacijų likusios kūno dalys išvežamos į Vilniuje specialiai medicininėms atliekoms įsteigta krematoriumą.

"Medicinines atliekas deginti vežame į Vilnių, nes Kėdainiuose savivaldybė mums kapinėse iki šiol neišskyrė vietos. Manau, kad taip pasielgta dėl psichologinių problemų. Deginti brangu, tačiau kitos išeities nėra. Anksčiau medicinines atliekas degindavome patys ir šis būdas buvo labai pigus, tačiau, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pasikeitė reikalavimai ir to daryti neapsimokėjo – būtų reikėję milijoninių investicijų", – pasakojo Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.

Kaip ir jo kolega iš 2-osios klinikinės ligoninės, S.Skauminas sako, kad Kauno ligonines nuo medicininių atliekų galėtų išgelbėti krematoriumas.