Jame statoma scena, įrengiamas apšvietimas, tvarkoma veja.

Šia scena galės galės naudotis miestiečiai, organizacijos, pateikusios prašymą ir renginį suderinusios su miesto savivaldybe.

Anot pranešimo, taip pat skvere planuojama pastatyti kilnojamųjų tualetų, papildomų šiukšliadėžių, naujų dviračių stovų.

Prie laiptų, netoli viešojo transporto stotelės, įrengiama nuovaža žmonėms, turintiems individualių poreikių, tėvams su vaikiškais vežimėliais, dviračiais.

„Prieš metus išmontavus P. Cvirkos paminklą, aikštė tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių iki šiol netraukė miestiečių – buvo nepatogi judėjimo negalią turintiems žmonėms, taip pat tėvams su vaikiškais vežimėliais, dviratininkams. Kūrybinių dirbtuvių metu pateikta įvairių pasiūlymų, kas galėtų atsirasti šioje erdvėje – atvira vasaros skaitykla, vieta aktyviam laisvalaikiui, sportui, kūrybai, lauko kavinės. Daugelis šių pasiūlymų ir bus įgyvendinti“, – rašoma sostinės savivaldybės pranešime.

Minėtą skverą 1959 metais suprojektavo Vladislovas Mikučianis. Teritorija praėjusiais metais įtraukta į saugomų vertybių sąrašą.

P. Cvirkos paminklas, šiame skvere stovėjęs daugiau kaip 60 metų, savivaldybės sprendimu nukeltas pernai lapkritį. Jį žadėjo perimti Lietuvos nacionalinis muziejus ir drauge su anksčiau nukeltomis Žaliojo tilto skulptūroms įkurdinti buvusioje areštinėje greta Gedimino kalno.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, P. Cvirka nuo 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną.