Tarybos nariai balsavo įsitikinę, kad sėkmės mokestį samdomi teisininkai gaus tik nuo arbitraže iš "Veolia" išieškotos sumos, tačiau paaiškėjo, kad jiems gerokai sumokėti teks bet kokiu atveju.

Prieštarauja tarybos valiai

Stokholmo arbitraže Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT yra pateikę priešieškinį, reikalaudami iš buvusių sostinės šilumos tinklų nuomininkų kompensuoti daugiau kaip 350 mln. eurų nuostolių, padarytų vilniečiams per 15 metų, kai šilumą miestui tiekė "Veolia" dukterinė įmonė "Vilniaus energija".

Antikorupcijos komisija gavo skundą, esą finansavimo sutartis leidžia milijonams eurų plaukti į advokatų ir finansuotojo sąskaitas, o savivaldybei yra visiškai nenaudinga.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas, skunde rašoma, kad šių metų vasarį pasirašytas finansavimo susitarimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VŠT, advokatų kontoros "TGS Baltic" ir Liuksemburge registruoto rizikos kapitalo fondo "Profile Investment" galimai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo.

Šių metų sausio pabaigoje tarybos nariai suteikė VŠT įgaliojimus derėtis su rizikos kapitalo fondais dėl arbitražo bylos išlaidų finansavimo ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti sutartį su palankiausias sąlygas pasiūliusiu fondu. Nustatyta sėkmės atveju maksimali rizikos fondui grąžintina suma – 25,6 mln. eurų, papildomai galimai mokėtina PVM suma – 5,38 mln. eurų. 2019 m. vasario pabaigoje pasirašytas finansavimo susitarimas numatė, kad "Profile Investment" investuos į bylinėjimąsi iki 5 mln. eurų, o sėkmės atveju gaus iki 21,5 mln. eurų premiją.

Pagal tą sutartį fondas praktiškai už bet ką gali reikalauti sėkmės mokesčio.

"Tarybos sprendimu sėkmės mokestį fondui numatyta grąžinti proporcingai nuo išieškotos sumos, bet mūsų komisijai pateiktoje sutartyje numatyta visai kitaip – kad rizikos fondas skolina pinigus galimai be jokios rizikos, nes tuo metu, kai praeina 18 mėnesių nuo finansavimo sutarties sudarymo arba paskolina 4 mln. eurų, jau atsiranda sąlygos mokėti sėkmės mokestį, kuris siekia per 20 mln. eurų, – sakė V.Sadauskas. – Taigi, atlygis fondui susietas ne su arbitraže Vilniaus savivaldybės ir VŠT laimėta suma, o su finansavimo laikotarpiu ir su panaudotos paskolos dydžiu. Dar daugiau – visi fondo finansai teikiami ne savivaldybei ar VŠT, bet advokatų kontorai, kuri yra suinteresuota teikti kuo daugiau paslaugų ir gauti kuo daugiau pelno. Paskaičius tą sutartį matyti, kad realiai advokatams suteikta galimybė ir po sutarties pasirašymo vertinti bylos perspektyvą, o nuo to vertinimo taip pat priklauso sėkmės mokesčio dydis ir prievolė jį mokėti."

"Sėkmė" neapibrėžta

Pasak V.Sadausko, tarybos nariai balsavo už rizikos kapitalo fondo pasitelkimą, įsitikinę, kad sėkmė, nuo kurios jam priklauso premija, yra laimėjimas arbitraže ir iš "Veolios" išieškota pinigų suma. Tačiau finansavimo sutartyje kalbama apie "priteistus", bet ne "išieškotus" pinigus, o "sėkmę" reiškia ir daug kitų dalykų, kuriems taryba nėra pritarusi.

"Pagal tą sutartį fondas praktiškai už bet ką gali reikalauti sėkmės mokesčio, – stebėjosi advokato praktika besiverčiantis sostinės tarybos narys. – Pavyzdžiui, parašyta, jeigu pripažįstamas reputacinis laimėjimas, tai laikoma "sėkme". Arba jei teismas priteisia turtą, kokį nors šilumos siurblį – tai laimėjimas? Galų gale pažeidimo konstatavimas – 15 metų valdant šilumos ūkį tų pažeidimų galėjo būti ne vienas. Bet jeigu pažeidimo patvirtinimas yra "sėkmė", tai ir už tai fondui reikės mokėti premiją?"

Į jokius rėmus netelpa ir sutarties punktas, kuriame "sėkme" laikoma netgi tai, kad Stokholmo arbitraže nieko nelaimima, bet Lietuva laimi kitą bylą prieš "Veolia" Vašingtono arbitraže, ir tokiu atveju fondui "Profile Investment" priklauso sėkmės mokestis.

Vašingtono arbitraže "Veolia" iš Lietuvos reikalauja 118 mln. eurų žalos atlyginimo, o mūsų valstybė yra pateikusi priešieškinį dėl 130 mln. eurų kompensacijos. Šia byla rūpinasi Energetikos ministerija, o teisiniai atstovai ginče yra tos pačios advokatų kontoros kaip ir Stokholmo arbitraže – "TGS Baltic" (anksčiau vadinosi "Tark Grunte Sutkienė" – red. past.) ir "Shearman&Sterling". Buvo skaičiuojama, kad šis bylinėjimasis gali kainuoti 3–4 mln. eurų, tačiau šių metų liepą Energetikos ministerija pranešė, kad Lietuva paprašė nutraukti Vašingtono arbitraže "Veolia" inicijuotą bylą, o savo reikalavimus dėl kompensacijos teiks vietos teismams.

"Taryba niekada nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi Vašingtono arbitraže finansavimo užsienio rizikos kapitalo fondo paskolos lėšomis. Mano galva, toks punktas sutartyje su rizikos fondu ne tik prieštaravo savivaldybės interesams, bet ir buvo visiškai nelogiškas", – sakė V.Sadauskas.

Domisi ir prokurorai

Antikorupcijos komisijos nariai dėl skunde išdėstytų teiginių kreipėsi į finansavimo sutartį su "Profile Investment" pasirašiusią savivaldybės administraciją ir VŠT, kad pateiktų paaiškinimus, ar jie atitinka tikrovę.

"Kai šį klausimą pateikiau viešai per savivaldybės tarybos posėdį, administracijos direktorius Povilas Poderskis atskleidė, kad dėl tų pačių dalykų savivaldybė jau yra gavusi užklausą iš Generalinės prokuratūros, – teigė V.Sadauskas. – Mano nuostabai, P.Poderskis viešai posėdyje pasakė, kad atsakymus į Generalinės prokuratūros klausimus, skirtus savivaldybei, rengia ne pati savivaldybė, o advokatų kontora, t. y. suinteresuota pusė."

Kyla įtarimų, kad ir pačią sutartį parengė arba advokatų kontora, arba rizikos kapitalo fondas, o Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT atstovai ją pasirašė arba neįsigilinę, arba galimai vedami kokių nors interesų.

Sutartyje kalbama apie "priteistus", bet ne "išieškotus" pinigus, o "sėkmę" reiškia ir daug kitų dalykų, kuriems taryba nėra pritarusi.

"Komisija klausė VŠT ir savivaldybės administracijos, kas rengė sutarties tekstą, be to, jis buvo tik anglų kalba, o specifiniai terminai nėra visiems gerai suprantami, pavyzdžiui, "success", kuris apibūdina įvairių rūšių laimėjimus. Be to, klausėme, kaip parinktas fondas, ar buvo konkursas, ar kažkas jį pasiūlė pasirinkti. Įdomu ir tai, kas yra jo steigėjai, finansuotojai – kas ten sunešė pinigus, ar jie nėra susiję su Lietuvos piliečiais, įmonėmis, – teigė V.Sadauskas, atkreipęs dėmesį, kad fondas "Profile Investment" buvo įsteigtas tik 2018 m. lapkritį, o jau po 3 mėnesių su rinkos naujoku pasirašyta sutartis. – Savivaldybė yra sutarties šalis, ji privalo aiškintis ir žinoti, su kuo turi reikalą, nes naudojami viešieji pinigai. Deja, kol kas atsakymų negavome."

Atsakingų nėra ir nebus

Ilgametis sostinės savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis, dalyvavęs visuose posėdžiuose dėl Stokholmo arbitražo bylos finansavimo, stebisi dėl dešimt kartų išaugusių VŠT ir savivaldybės reikalavimų, pateiktų priešieškinyje "Veoliai". Mat visiems aiški ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta vartotojų permokų suma už "Vilniaus energijos" tiektą šilumą yra 31 mln. eurų. Kita per 350 mln. eurų siekiančio priešieškinio dalis grindžiama konfidencialia informacija, kurią parengė advokatų kontora ir neįvardyti ekspertai. Net tarybos nariai, balsuodami už bylinėjimosi finansavimą per rizikos kapitalo fondą, į tą konfidencialią informaciją nė viena akimi negavo žvilgtelėti.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

"Kai nėra kaip tų milžiniškų skaičių įrodyti, belieka viską užslaptinti po konfidencialumo žyme, – mano Ž.Šilgalis. – Kai skaičiuoti pradeda politikai, spekuliacijos tampa neišvengiamos. Konkrečius skaičius turėsime, kai arbitražo teismas atliks savo vertinimus, kas kam ir kiek iš tikrųjų skolingas, bet tai bus dar negreitai. O kol kas advokatams ir tam neaiškiam fondui suteiktos visos galimybės kuo daugiau užsidirbti."

Kai nėra kaip tų milžiniškų skaičių įrodyti, belieka viską užslaptinti po konfidencialumo žyme.

Išties, bylinėjimosi Stokholmo arbitraže kaina augo kaip ant mielių. 2017 m. balandį savivaldybės taryba savo sprendimu numatė skirti tam 375 tūkst. eurų. Tiek pat lėšų numatė skirti ir VŠT. Bet jau 2017 m. lapkritį VŠT ir savivaldybė sutartyje su advokatų kontora "TGS Baltic" numatė, kad visos bylos išlaidos, įskaitant ir atlygį užsienio konsultantams, gali sudaryti iki 2,75 mln. eurų. Savivaldybė įsipareigojo teikti tarybai pasiūlymą dėl papildomo finansavimo arbitražo procesui, o jį gavus pakeisti sutartyje numatytą bendrą paslaugų kainą iš 750 tūkst. į 2 mln. eurų. Advokatams buvo nustatytas fiksuotas įkainis už valandą – 100 eurų, neįskaitant PVM.

Du milijonai greitai ištirpo, mat advokatai išplėtė bylos reikalavimus iki daugiau nei 350 mln. eurų. Prireikė didžiulių teisininkų pajėgų išanalizuoti ir įvertinti tūkstančius dokumentų, ir pernai gruodį VŠT kartu su "TGS Baltic" atstovais kreipėsi į savivaldybę, prašydami skirti dar 6,4 mln. eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti arba skolintis iš rizikos kapitalo fondo užsienyje.

"Akivaizdu, kad tarybai priimant sprendimą dėl finansavimo sausio pabaigoje tas fondas jau laukė už durų, nes taip greitai atrankos procedūrų neatliksi, juo labiau neparengsi ir abipusiškai naudingos sutarties, – įsitikinęs Ž.Šilgalis. – Manau, kad šiuo atveju miesto tarybos nariais tiesiog buvo pasinaudota. VŠT turi vadovybę, turi valdybą, kuri ir kolegialiai, ir kiekvienas valdybos narys yra atsakingi už savo sprendimus. Atsakomybė dėl arbitražo finansavimo labai didelė, nes gresia milžiniška žala, jeigu bus priimti neteisingi sprendimai. Apsidrausdama VŠT valdyba pasiprašė tarybos įgaliojimų, faktiškai prisidengė taryba, nes jeigu tik kas bus blogai, jie sakys, kad tai buvo politinis sprendimas."

Žada pasiaiškinti

Tai netiesiogiai patvirtino ir Savivaldybės administracijos direktorius P.Poderskis, kuris taip pat pasirašė šiuo metu prokurorų bei Antikorupcijos komisijos narpliojamą sutartį. Jis teigė, kad finansavimo sutarties rengimu ir pasirašymu rūpinosi VŠT valdyba, kuri ir turėtų visuomenei aiškinti susitarimo niuansus.

"Tame skunde, kurį gavo ir Generalinė prokuratūra, ir miesto tarybos Antikorupcijos komisija, labai daug teisinės bravūros. Mes nusprendėme komentarus visuomenei pateikti atskirai, įtariu, savaitės pradžioje surengsime trumpąją spaudos konferenciją arba išplatinsime spaudos pranešimą", – žadėjo P.Poderskis.

Jis teigė nežinantis, kas parengė sutarties su "Profile Investment" tekstą, bet neneigė, kad ji buvo pateikta ir pasirašyta tik anglų kalba. Nejaugi teisininkams mokamų milijonų neužtenka elementarioms vertimo paslaugoms?

"Man atrodo, šiais laikais visi anglų kalbą supranta", – pareiškė P.Poderskis.

Dėl kilusio skandalo jis kaltino savivaldybės tarybos opoziciją, kurios atstovų esama ir Antikorupcijos komisijoje: "Nesakyčiau, kad prokuratūros susidomėjimas kilo iš kažkokio kito šaltinio. Prokuratūra, tikiu, išsiaiškins visus tos sutarties niuansus, kodėl ji būtent tokia buvo pasirašyta, bet Antikorupcijos komisija bandys eskaluoti kiekvieną "kabliuką", išnaudoti tai opozicijos politinei reklamai. O punktų toje sutartyje yra daug, veikti yra ką. Laikas parodys, kas teisus, kas neteisus."