„Na, nebūtinai. Gal jie padės žmonėms įvairiau gyvent, greičiau judėt. Tik tiek, kad jiems reikia takus padaryti, jog būtų saugu. Žmonės labai skundžiasi, kai kur būna įvairių atvejų“, – pasakojo vienas vilnietis.

„Labai teisingai, uždraust. Nors, aišku, galbūt skambu labai konservatyviai, bet jeigu eini šaligatviu ir negali būti užtikrintas, kad neužvažiuos ant tavęs“, – piktinosi kalbinta vilnietė.

„Jie begarsiai yra, todėl sukelia kitiems, pėstiesiems, bėdų. Jie tylūs, išlenda netikėtai, dar būna dideliu greičiau pravažiuojantys. Galėtų riboti greitį“, – svarstė kita moteris.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

„Uždrausti nereikėtų. Gal reiktų atsakingiau važinėti – su šalmais, apsaugomis, pastabesniems vairuotojams būti. Problemų yra, nutinka visokių nelaimių“, – svarstė kalbinta mergina.

„Na, nežinau, bet aš tikrai nepavažiuočiau ir nerekomenduočiau niekam. Čia daugybė traumų gali būti ir jų yra, tik slepiama. Nieko čia nesureguliuosi, tokio stuburo reikia, kad oho. Labai didžiulis pavojus. Na, nežinau, tai yra pavojinga. Žinau, kad man tai per sudėtinga ir nenoriu žiūrėt į kitus, važiuojančius šituo transportu. Traukinys, autobusas – va, čia tai – transportas. Dviratis irgi pasaka, aukščiausiame lygyje“, – atviravo pusamžė vilnietė.

Situaciją komentavo ir naujai išrinktas sostinės meras Valdas Benkunskas.

– Ar pateisinsite seną lietuvišką posakį, kad nauja šluota kitaip šluoja? Ar pasikeis kažkas su paspirtukais Vilniuje?

– Na, kad pokyčių reikia šioje srityje, tai tikrai taip, bet negaliu pasakyti, ar Vilnius nueis Paryžiaus keliu, tokiu drastišku, visiškai uždraudžiant šitą priemonę. Tam tikras sritis tikrai reikia taisyti ir pirmiausiai dėl saugumo. Saugumas yra ta priežastis, kodėl skeptiškai žiūrime į važiuojančius paspirtukais. Yra nelaimių atsitikę, kurios tikrai rodo, kad reguliavimo reikia daugiau, bet koks jis bus, tai, matyt, ateities klausimas.

Nieko čia nesureguliuosi, tokio stuburo reikia, kad ohoho.

– Ar savivaldybė planuoja atsiklausti gyventojų, atlikti įvertinimą?

– Aš manau, kad Paryžiaus savivaldybė nuėjo taktišku politišku keliu, surengdama mini referendumą. Beje, dalyvavo tik 8 proc. iš visų Paryžiaus gyventojų. Tai nėra daug. Tikriausiai kiekvienu klausimu galima klausti gyventojų nuomonės ir jie turėtų ką pasakyti. Kita vertus, kyla klausimas, kam tuomet miesto valdžia ir atstovai reikalingi savivaldybei. Dėl paspirtukų turim labai konkrečius saugumo klausimus, problemas, kurias reikia spręsti, ypač centrinėje senamiesčio dalyje.

Gali atsirasti tokių dalykų, kad paspirtukai turi būti numetami ne bet kur, o konkrečiose izoliuotose vietose, kur juos galima priparkuot. Gali būti kalba dėl greičio ribojimo, tam tikrose atkarpose, kur yra siauri dviračių ir pėsčiųjų takai, gali atsirasti reikalavimas važiuoti daug lėčiau, negu dabar.

Na, aišku ir baudžiamumo, prevencijos klausimas, kaip užkardyti tuos paspirtukų vairuotojus ir keleivius, kurie kelia grėsmę pėstiesiems ir visiems kitiems. Čia bus diskusijos klausimas, kaip sureguliuoti šitą transporto priemonę, kuri tikrai prisideda prie didesnio mobilumo miesto senamiestyje, mažina taršą.

Judėjimas papspirtukais leidžia atsisakyti vidaus degimo motoro transporto priemonių. Kompromiso ir balanso suradimas – čia mūsų tikslas, kad galėtume šia transporto priemone naudotis saugiai ir jos neuždraudžiant, kaip padarė Paryžius.