Lietuvos valstybės atkūrimo dieną miestiečiai pasipuošė dekoratyvinėmis trispalvėmis, valstybės simboliais siuvinėtais šalikais ir kepurėmis. Į didįjį šventės minėjimą susirinko minia miestiečių.

Valstybės gimtadienis

Vasario 16-ąją nuo ankstyvo ryto visose pagrindinėse miesto aikštėse vyko koncertai, nuotaikingos akcijos bei eisenos. Šventinių renginių organizatoriai, šįmet kauniečiams pažadėję tradicinius Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtus renginius ir išskirtinių naujovių, pažadą ištesėjo.

"Nuostabūs renginiai: ir rimties, ir džiaugsmo, visko po truputį yra, taip ir turėtų būti šią dieną", – už rankos vesdama anūkę kalbėjo kaunietė Antanina.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas prasidėjo ryto šv.Mišiomis Kauno paminklinėje Kristaus Prisikėlimo ir Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

Po valandos nuo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį pajudėjo Kauno studentų, moksleivių ir visuomeninių jaunimo organizacijų būrys. Eiseną vedė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas".

Aidėjo tradiciniai šūviai

Gerokai prieš vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis jau buvo apypilnis. Susispaudusi minia, prieš prasidedant didžiajam minėjimui, klausėsi varpais skambinusio karilionieriaus Juliaus Vilnonio.

Lygiai 12 valandą tvarką prižiūrėję pareigūnai paprašė žmonių nebesiblaškyti, nes esą pradedamas iškilmingas minėjimas.

Kaip ir kasmet, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa pakėlė Vyčio kryžiaus ordino vėliavą, po to Kauno politikai ir kariškiai padėjo gėlių muziejaus sodelyje. Į iškilmingą minėjimą susirinkę kauniečiai pagerbė žuvusiuosius už laisvę bei minėjo dieną, kurią buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Juo pasauliui pranešta apie nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą.

Įpusėjus minėjimui kariškiai pranešė, kad netrukus Kauno karo istorijos klubas, pasipuošęs XVIII a. pabaigos LDK uniformomis, iššaus dedikacinius patrankos šūvius.

Pirmasis šūvis nuaidėjo kovojusiesiems už laisvę, antrasis – Lietuvos valstybei, o trečiasis, palydėtas gausiausiomis ovacijomis, – mūsų miestui Kaunui.

Renginių – visai dienai

Maždaug po valandos šventės vedėjas aktorius Ridas Žirgulis paprašė visų susirinkusiųjų išsaugoti puikią nuotaiką visą dieną ir dalyvauti akcijoje "Gyvoji vėliava". Per Vienybės aikštėje vykusią akciją studentai, moksleiviai, jaunimo organizacijos ir visi miestiečiai pasipuošė tarpukariui būdingais vadinamaisiais lornetais – stilizuotais akiniais ant kotelio. Būrys vienodais lornetais pasipuošusių miestiečių įsiamžino Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtoje fotografijoje. Pernai miestiečiai fotografavosi pasipuošę geltonai, žaliai ir raudonai išmargintais laisvės simboliais – drugeliais.

13 valandą Vytauto Didžiojo karo muziejuje prasidėjo šventinis koncertas, kuriame skambėjo retro muzika bei miuziklų ir operečių ištraukos. Jas atliko Vaida Genytė, Liudas Mikalauskas, Evelina Sašenko, Egidijus Bavikinas bei instrumentinis trio.

Popiet Istorinėje LR Prezidentūroje kauniečiai klausėsi 1933 m. įrašytos Prezidento Antano Smetonos sveikinimo kalbos, žiūrėjo J.Lingio filmą "1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai". Pavakarę prasidėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Ateitininkų šimtmečiui paminėti skirtas ateitininkų labdaringas pokylis. Ateitininkų federacijos narys Vytautas Salinis sakė, kad tokiu būdu ateitininkai siekia atgaivinti geriausias valstybės švenčių šventimo tradicijas Kaune.

Kauniečiai apie Vasario 16-osios renginius

Antanas, dėstytojas:

Visos valstybės šventės man yra prasmingos, bet Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra pati svarbiausia iš visų. Niekada nepraleidžiu progos paminėti šią dieną. Kartais švenčiame Šiauliuose, kartais – Klaipėdoje pas gimines, o šiais metais likome namuose. Į minėjimą atėjau vienas, nes kiti šeimos nariai serga. Minėjimas man patiko, planuoju dalyvauti daugelyje šiandien Kaune vyksiančių renginių.

Rūta, gydytoja:

Šiandien esu puikios nuotaikos, nes švenčiu didelę šventę – mūsų valstybės nepriklausomybės gimtadienį. Pasakyti žodžiais tai, ką man reiškia ši diena, yra nepaprastai sunku. Tai ir meilė, ir tikėjimas, ir viltis – visi žodžiai, kuriais galima apibūdinti tėvynę. Į minėjimą atėjau su šeima. Jeigu nesušalsime, dalyvausime visuose renginiuose.

Edmundas, pensininkas:

Vasario 16-oji yra didelė šventė ir taip bus visada. Atėjome su bičiuliais pasižiūrėti, kaip miesto valdžia suorganizuos renginius. Šventė didelė ir graži, o renginiai – silpnoki. Gal ir negerai kritikuoti, bet būsiu atviras: pasigedau rimtų svečių iš Seimo, Vyriausybės. Net miesto meras Andrius Kupčinskas neatėjo miestiečiams kalbos pasakyti.

Rasa, jauna mama:

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime dalyvauju pirmą kartą po daugelio metų. Neturėjau galimybės dalyvauti pernai ir užpernai, nes auginau kūdikį. Dabar, kai mažoji yra paaugusi, jau galime išsirengti ir į šventes, įvairius renginius. Mažoji nepaleidžia iš rankų trispalvės. Ir jai, ir man čia labai smagu.