Kultūros ministras Šarūnas Birutis savo ruožtu teigia, kad tai nei juridiškai įmanoma, nei duotų praktinės naudos, nes nėra lėšų rūmams sutvarkyti.

Šį klausimą svarsčiusi Valstybinė kultūros paveldo komisija nutarė siūlyti „valstybei rūmus paimti visuomenės poreikiams teisingai atlyginant ir perduoti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui arba dalyvauti šios kultūros vertybės varžytinėse“.

Komisijos narys Gediminas Rutkauskas BNS sakė, kad toks siūlymas priimtas „iš bėdos, nes geresnės praktikos nėra“.

„Šitas objektas yra išskirtinis, (...) jis taip apgailėtinai nyksta, privatus sektorius nesutvarko, o teisinė bazė nėra pakankama, kad prispaustų efektyviai valdyti, todėl buvo tokia mintis analizuoti galimybę perimti valstybei. Kažkada tokio plano būta“, – teigė paveldosaugininkas.

Anot jo, Lentvario dvaras ir parkas yra išskirtiniai, pasirūpinti jais būtina, be to, galbūt pavyktų rasti efektyvų modelį, kaip tvarkyti ir kitus apleistus kultūros paveldo objektus.

„Galbūt galima perimti valstybei su privačiu investuotoju ir daryti pusiau viešą, pusiau privatų objektą. Kai objektas valdomas, tvarkomas bendradarbiaujant privačiam sektoriui su viešuoju, randant iš dalies viešą ir privačią paskirtį“, – svarstė G.Rutkauskas.

Apie dvaro perėmimą valstybės žinion kalba ir politikai. Gegužę Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai buvo nuvykę į Trakų rajoną apžiūrėti dvaro.

„Įspūdį paliko labai liūdną. Padėtis bloga, ir jeigu niekas nieko nedarys, jis sugriūs“, – BNS sakė komiteto pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas.

„Pasiūlėme savivaldybei nuspręsti, ką ji darytų su tuo dvaru, jeigu jis būtų perimtas visuomenės poreikiams. Galbūt atiduoti Lentvario bendruomenei, sukelti įstaigas ten būtų galima, bet reikia prieš tai suremontuoti“, – tvirtino parlamentaras.

Kultūros ministras pritaria, kad paveldui būtinas išskirtinis dėmesys, tačiau pripažino nematąs nei galimybės, nei naudos Lentvario rūmus perimti valstybės žinion.

„Juridiškai tai padaryti ne taip lengva, nes dvaras yra įkeistas bankui už gana didelę sumą, kiek atsimenu. Iš banko taip lengvai nepaimsi, jį reikėtų nupirkti, ko gero. Sakykime, gal ir galima išspręsti nuperkant ar kaip nors užskaitant, bet yra kitas niuansas ne mažiau svarbus – o kas po to“, – BNS kalbėjo Š.Birutis.

„Turime Sapiegų rūmus, investavome valstybės pinigus ir dar reikia ten investuoti. Bet kodėl valstybė ten turėtų investuoti, kas ten turėtų būti, iškyla klausimas. Dabar turime dar liūdnesnį pavyzdį su Kalnaberžės dvaru. Kadaise jis priklausė privačiai bendrovei ir buvo bendrovė baudžiama daug metų už tai, kad jo netvarko, neprižiūri. Valstybė tuomet perėmė. Ir ką? Ar dvaras dabar prižiūrimas? Tik nebėra, ko bausti. Valstybė dabar turėtų bausti save“, – sakė ministras.

Anot jo, šiais metais paveldotvarkos programai numatyta 1,7 mln. eurų.

„Jeigu mes galvojame, kad už tokius pinigus galime sutvarkyti visą savo kultūrinį paveldą, ko gero, labai klystame“, – teigė politikas.

Jo tvirtinimu, pavėluota pasinaudoti ir Europos Sąjungos fondų lėšomis, nes nebeliko turizmo plėtros programos, pagal kurią buvusiu finansiniu laikotarpiu skirta lėšų ir sutvarkyta dvarų, kitų kultūros paveldo objektų.

„Išeitis labai aiški – jeigu norime išlaikyti savo paveldą, turime skirti tam dėmesio bei lėšų. Šiandien nedovanotinai maža suma skiriama paveldotvarkos programai, į ją įeina ir bažnyčios, ir visi kiti paveldo objektai, įskaitant turbūt ir Gedimino kalną. Kol bent dešimt kartų nepadidinsime programos, tol nieko nebus. Reikia tam ir politinės valios, ir supratimo, ir tam tikro spaudimo. Kol kas dėmesys visuomenės ir politikų mūsų paveldui išsaugoti yra per mažas“, – BNS sakė Š.Birutis.

Jis taip pat svarstė, kad Lentvariu atveju geriausia būtų rasti privatų investuotoją, kuris perimtų turtą ir juo rūpintųsi valstybei padedant dotacijomis.

„Sudėtingas klausimas, pritariu, kad labai svarbus, nes paveldo mes nesugrąžinsime. Visa kita, keliai, geležinkeliai gali palaukti, bet išskirtinio paveldo tikrai nesugrąžinsime, jeigu pavėluosime“, – pabrėžė ministras.

Lentvario dvaro rūmus 2007 metais įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Po penkerių metų už jo skolas dvarą perėmė SEB bankas. Šis vis bando rūmus parduoti varžytinėse, bet kol kas nesėkmingai.

Grafams Tiškevičiams priklausęs anglų neogotikos stiliaus Lentvario dvaras pastatytas XIX amžiuje. Aplink rūmus pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą įrengtas didelis parkas. Nuo 1957 metų rūmuose buvo įsikūrusi tuometinio Lentvario kilimų fabriko administracija.

Dvaro sodyba 2008 metais paskelbta kultūros paminklu, įregistruota Kultūros vertybių registre ir yra valstybės saugomas objektas.