Skulptorius Donatas Mockus niekada negalvojo, kad staiga taps nežinomas ir jo ieškos prokuratūra. Žiniasklaidoje paskelbta jo nuotrauka. Prokurorai ieško. „Pasijutau kaip koks vagis“, – nuo naujienų negali atsitokėti garsus menininkas.

Sužinojo tarptautiniame renginyje

Apie tai, kad yra kone ieškomiausias asmuo pedofilijos skandalo verpetuose, D. Mockus sužinojo būdamas Latvijoje, tarptautiniame sniego skulptūrų simpoziume. Kauno apygardos prokurorai dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasiskelbė, kad ieško nežinomo dailininko, kuris vienoje televizijos laidoje piešė tariamo pedofilo Aido portretą.

Prokurorai giriasi turintys ekspertų išvadas, kad dailininkas portretą piešė pagal Vaido Milinio, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnio, kuris 2010 m. buvo nužudytas, nuotrauką.

Prokurorams užkliuvo, kad esą piešta ne pagal pasakojimą, kaip pateikta laidoje, o remiantis ekspertų išvadomis, pagal V. Milinio nuotrauką. Staiga tyrėjams kilo daugybė klausimų dailininkui, kuris šmėkštelėjo laidoje prieš trejus metus.

Prokurorai nenustatė tapatybės

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius aiškino, kad televizijos laidoje piešusio dailininko tapatybė yra nežinoma.

Vienoje žiniasklaidos priemonėje paskelbiama „nežinomo dailininko“ D. Mockaus nuotrauka. Motyvuojama, kad TV laidoje portretą piešusio dailininko pavardė nebuvo minima.

Paaiškėjo, kad paslaptimis apaugintas nežinomas dailininkas – ne toks jau, švelniai tariant, ir nežinomas.

Nekalbant apie tai, kad jo pieštas karikatūras, be kitų leidinių (tarp jų – ir „Kauno diena“), ne kartą spausdino pats „Lietuvos rytas“, pavadinęs D. Mockų nežinomu dailininku, skulptorius D. Mockus garsina Lietuvą įvairiuose tarptautiniuose simpoziumuose ir konkursuose.

Rugsėjį Kaune vykusiose Hanzos dienose D. Mockus visus sužavėjo skulptūra iš smėlio „Vytauto karūna“. 2011-aisiais Tarptautinėse Hanzos dienose tūkstančiai kauniečių ir Kauno svečių žavėjosi D. Mockaus sukurtomis degančiomis skulptūromis.

„Nežinomo dailininko“ dosjė

Be D. Mockaus neapsieina ir Kauno lėlių teatras, kuriam jis kuria kaukes.

D. Mockus yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą sniego skulptūrų simpoziumuose. Prieš trejus metus Magadane pelnė aukščiausią įvertinimą. Permėje vykusiame simpoziume – Rusijos skulptorių pagrindinį prizą.

Šiemet Prancūzijos kalnuose 20 metų vykstančiame sniego skulptūrų simpoziume dailininkas pribloškė visus. Per visą Prancūzijoje vykstančio simpoziumo istoriją nėra buvę, kad kas nors gautų daugiau nei tris apdovanojimus. D. Mockaus komanda surinko keturis aukščiausius įvertinimus. Kitoms komandoms liko tik vienas.

„Kauno diena“ su D. Mockumi kalbėjosi telefonu. Skulptorius šiuo metu kuria Tarptautiniame sniego skulptūrų simpoziume Latvijoje.

– Kaip sužinojote, kad jūsų ieško prokurorai, kad apie jus rašo žiniasklaida?

– Dėdė paskambino ir sako: „Mockau, ką tu čia pridirbai?“ Aš žalio supratimo neturėjau, apie jis čia kalba. Gal jau kokius du mėnesius nesu Lietuvoje buvęs. Buvo Ledo skulptūrų simpoziumas Rusijoje, Prancūzijoje, dabar Latvijoje. Dienos šiltos, saulė čia, Latvijoje, šviečia, todėl dirbame naktį, o dieną miegame. Naktį šalčiau, saulės nėra ir ledas netirpsta. Ir taip nesigilinau, o dabar tai visai nieko nežinau, kas ten su ta pedofilija darosi.

– Nuo lietuviškų istorijų esate atitrūkęs. Tačiau žinote, apie ką sukasi kalba?

– Apie tą žmogų, kurį sako, kad piešiau, aš nieko nežinau. Kada jis čia buvo nužudytas?

– V. Milinis, kurio portretą galbūt esate nupiešęs, buvo nužudytas 2010 m. gruodį.

– Tai jis ne dabar buvo nužudytas? Aš supratau, kad jį prieš kelias dienas nušovė.

– Nejaugi nežinote, kad buvo nužudytas buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnis, kurio portretą galbūt ir kūrėte?

– Gal ir buvau girdėjęs, bet dabar tai nesupratau, kad apie jį kalbama. Spaudoje pasirodęs straipsnis buvo kažkoks iš oro sukurtas. Kas čia ką sugalvojo?

– O prokurorai ar mėgino su jumis susisiekti?

– Na, taip, mėgino (juokiasi). Aš pats susiradau ir paskambinau Guliavičiui (prokurorui Vitoldui Guliavičiui – red. past). Liepė atvykti. Kai pasakiau, kad dabar negaliu, nes esu Latvijoje, paaiškino, kad telefonu negali kalbėti ir liepė, kai būsiu Lietuvoje, pasirodyti.

– Paskubėti neliepė?

– Maždaug – būsi Lietuvoje, užsuk. Manęs dėl to piešinio niekas neieškojo. Neseniai kalbėjau su žmona. Ji būtų pasakiusi, kad manęs ieško. Kažkoks anekdotas. Niekas manęs neieškojo, nors surasti nėra sunku. Taigi visai neseniai apie mane buvo rašyta spaudoje. Ne vienam Lietuvos laikraščiui esu piešęs karikatūras. Tikrai nesu nežinomas, užsislėpęs dailininkas.

– Kokia buvo pradžia? Kaip patekote į laidą, kurioje piešėte portretą?

– Mane susirado TV3 laida „Akistata“. Juodaplaukė žurnalistė, kurios vardo nepamenu. Paklausė, ar galėčiau pagal pasakojimą nupiešti žmogaus portretą. Pasakiau, kad galiu.

Nuvažiavome į namus, greičiausiai Neringos Venckienės, Garliavoje. Viskas buvo po tų baisių įvykių (pedofilijos skandalo, žudynių – red. past.).

– Kaip viskas vyko?

– Aš nelabai supratau, kokį žmogų turiu nupiešti. N. Venckienė pasakojo, kad tą žmogų matė kažkur lifte. Esą tas žmogus ar į kabinetą įėjo, ar kažką pasakė ir ji (N. Venckenė – red. past.) įtarė, kad tas žmogus kažką žino. Dėl to esą ir ieško to žmogaus. Daugiau aš apie jį nieko nežinojau.

– Kai jums buvo apibūdintas žmogus, kurį turėjote nupiešti?

– Iš N. Venckienės pasakojimo aš nieko nesupratau apie tą žmogų. Paklausiau, kokie plaukai. Pradžioje sakė, kad balti, paskui – kad šviesūs. N. Venckienė ėmė aiškinti, kad pagal eiseną sprendžia buvus jauną žmogų. Nieko konkretaus apie tą žmogų ir jo išvaizdą nepasakė. Aš tą žmogų, tą paveikslą sukūriau. Net ne N. Venckienė, o aš jį sugalvojau.

– Bet vis tiek kažkokius bruožus nupasakojo?

– Ten visi verkė. N. Venckienė nieko negalėjo pasakyti. Ten kažkokia nesąmonė buvo. Apie akis ar kokius nors kitus bruožus net kalbos nebuvo – nei kokios spalvos ar formos. Dar nebuvau susidūręs su tuo, kad reikėtų piešti bet ką.

– Ar matėte to vyruko, kurio portreto perpiešimu iš nuotraukos esate įtariamas, nuotrauką?

– Aš mačiau nuotrauką laikraštyje. Mano piešinys ir ta nuotrauka visai nepanašūs. Po to, kai nupiešiau, N.Venckienė ir kiti net nesakė, kad taip, tikrai panašus. Tas piešinys buvo nevertas dėmesio.

– O laidos operatorius filmavo, kaip N. Venckienė pasakoja ir jūs piešiate?

– Tai buvo košmaras. Nieko panašaus aš daugiau nenorėčiau ir negalėčiau pakęsti. Tokia tuose namuose buvo atmosfera. Aš pats ten blioviau.

Televizijos laidos operatorius visą laiką filmavo. Filmavo, kaip piešiau, kaip N. Venckienė pasakojo ir bandė apibūdinti tai, ką turiu nupiešti. Ir visi verkė. Man atrodė, kad mano veido net nefilmavo, o tik rankas. Aš nežinau, ar laidoje buvo minimas mano vardas ir pavardė. Nemačiau tos laidos.

– Tačiau neslėpėte savo pavardės?

– Žurnalistė mano pavardę tai tikrai žinojo. Aš tik nepamenu, iš kur ji sužinojo, bet mano vardą ir telefoną nesunku sužinoti. Aš keliems laikraščiams piešiu karikatūras, piešiau net ir tam, kuris mane paskelbė kaip ieškomą. Nėra daug dailininkų, kurie piešia karikatūras. Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti, todėl ir rasti tikrai nėra sunku.

– Kodėl sutikote imtis prieš filmavimo kamerą nupiešti jums apibūdinamą žmogų? Įdomu buvo?

– Mano toks darbas. Man siūlo kažką nupiešti, aš ir piešiu. Jeigu muzikantui pasiūlytų groti, tai negi jis atsisakytų ir eitų griovių kasti. Aš iš piešimo duoną valgau. Aš gi nesugalvojau pats nupiešti. Tai buvo užsakymas ir su manim atsiskaitė.

– Kontekstą ir aplinkybes jūs žinojote. Ko gero, žinojote, kad ieškomas dar vienas pedofilas Aidas?

– Kažkiek žinojau. Tuo metu tai buvo neišvengiama. Galų gale tuo metu visi laikraščiai, radijas, televizijos tik ir kalbėjo apie pedofilijos skandalą. Tik aš nesidomėjau, nes man buvo šlykštu klausytis tokių dalykų.

Kokiam tikslui jiems reikia, kad aš nupieščiau tą portretą, jie man konkrečiai neaiškino. Net ir nebuvo laiko smulkiam aiškinimui. Visi ten skubėjo.

– Kiek užtrukote piešdamas?

– Net nežinau, bet neilgai. Gal kokias 15 minučių. Taigi neturėjo ką papasakoti apie tą žmogų. Šviesus ir jaunas. Klausiau, kas dar, kas dar, bet nieko neatsiminė.

– Nepriklausomi ekspertai nustatė, kad piešinys yra nupieštas pagal V.Milinio nuotrauką. Kaip paaiškintumėte tokią Lietuvos ir Olandijos ekspertų išvadą?

– Tai čia man komplimentas. Vadinasi, gerai nupiešiau. Piešiau „iš lempos“, o išėjo kaip iš nuotraukos. Kokie ten ekspertai, kad neatskiria, ar „iš lempos“, ar iš nuotraukos piešta? Norėčiau pamatyti tuos ekspertus ir pabendrauti su tais, kurie tokias išvadas daro. Aš gal ir galėčiau atskirti, ar iš nuotraukos, ar pagal pasakojimą piešta. Tik žmogus, kuris pats daug piešia, gali atskirti, pagal ką piešta.

– Ar tuo ir baigėsi jūsų vaidmuo pedofilijos istorijoje?

– Taip. Pasiėmiau litą ir išvažiavau namo. Daugiau niekas dėl nieko manęs neieškojo. O kam daugiau reikalingas piešėjas? Ten gi pedofilai, ten juk dailininkai nereikalingi. Nors šitas skandalas gali paliesti visas profesijas (juokiasi). Bet koks sumautas anekdotas. Nesuprantu, kas ten darosi.

Neieškojo, bet viešai apjuodino

Kauno apygardos prokuroras Vitoldas Guliavičius, viešai komentavęs „Lietuvos rytui“ apie esą ieškomą nežinomą dalininką, vakar nerado laiko atsakyti į „Kauno dienos“ klausimus.

„Kauno dieną“ domino, ar pats prokuroras nepažeidė įstatymo, paviešinęs ikiteisminio tyrimo duomenis.

Į dienraščio klausimus sausai atsakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vaida Kibirkštytė.

„Ikiteisminis tyrimas, dėl kurio ieškomas D. Mockus, buvo pradėtas 2010 m. gruodžio 11 d., kai buvo rastas V. M. lavonas su šautiniais sužalojimais. D. Mockaus paieška nebuvo paskelbta, nes pagal LR Baudžiamąjį kodeksą skelbiama tik įtariamojo paieška“, – sakė ji.

Ar per daugiau nei dvejus metus Kauno prokurorai bandė ieškoti žinomo skulptoriaus Donato Mockaus? „Į televizijos laidą “Akistata„ dėl dailininko tapatybės prokurorai nesikreipė“, – tik tiek galėjo pasakyti atstovė spaudai.

Užsiminus, kad po „Lietuvos ryto“ rašinio, kuriame ikiteisminio tyrimo kai kuriuos duomenis atskleidė prokuroras V. Guliavičius, D. Mockus buvo šokiruotas ir pasijuto apjuodintas, atstovė spaudai bandė nerišliai ginti prokurorą, tačiau nekomentavo, ar pats pareigūnas nepažeidė įstatymų.

„Lietuvos ryto“ žurnalistui prokuroras V. Guliavičius buvo patvirtinęs, kad toks asmuo yra ieškomas. Jis buvo svarbus kaip liudytojas", – tepasakė V. Kibirkštytė.