Dauguma miestiečių apie sostinės vadovo Viliaus Navicko gyvenimo moterį žino vos vieną kitą skurdų faktą. Kokia iš tikrųjų yra pirmoji Vilniaus ponia, su meru valiūkiškai skriejanti jo motociklu?

Toliau nuo viešumos

Apie Vilniaus merą V.Navicką miestiečiai žino gana nemažai. Griežtas, reiklus, kategoriškas. Jo laikas suskaičiuotas minutėmis, todėl prašyti mero dėmesio iš anksto nesusitarus, beviltiška. Mažakalbis, todėl provokacijoms dažniausiai nepasiduota. Jei ko nors nežino, neišsisukinėja ir neimprovizuoja. Komentarai žiniasklaidai – lakoniški. "Aš nekalbu, aš dirbu", – mėgsta kartoti V.Navickas.

Pietų pertrauką jis skiria sportui – žaidžia tenisą arba krepšinį.

Tačiau bene didžiausia mero aistra – motociklai. Per baikerių sezono atidarymą tarp kelių tūkstančių Vilnių drebinusių plieninių žirgų buvo galima išvysti ir V.Navicko "Harley-Davidson Road King".

Meras – atsidavęs muzikanto Franko Zappos, kurio paminklas nuo šiol stovi ne tik Vilniuje, bet ir JAV mieste Baltimorėje, gerbėjas. "My name is Bobby Brown", – visą dieną iki susitikimo su Vilniuje birželį viešėjusia F.Zappos šeima niūniavo V.Navickas.

Apie pirmąją miesto ponią vilniečiai iš esmės nežino nieko. Jos dar neaprašė garsių žmonių gyvenimo kronikose. O ir pati J.Navickienė retai pasirodydavo viešumoje. Nors V.Navickas į mero kėdę sėdo vasarį, žmoną greta jo dažniau išvysi galima tik nuo birželio. Kodėl J.Navickienė iki tol vengė masinių žmonių sambūrių?

"Šie metai man be galo sunkūs. Kad pasikeitė vyro pareigos, pajutau visai neseniai. Iki tol nebuvo laiko apie tai galvoti", – prisipažino pirmoji miesto ponia.

Po netekties – į Čikagą

Balandį į Čikagoje organizuotą forumą "Ekonominis atsigavimas: miestai lyderiai" meras V.Navickas vyko taip, kaip numatyta protokole, – su žmona. Nors J.Navickienės kelionės ir viešnagės Čikagoje išlaidos buvo dengiamos iš asmeninių mero lėšų, pirmoji miesto šeima sulaukė žiniasklaidos kritikos ir kai kurių vilniečių priešiškumo.

Nepelnytas puolimas J.Navickienei užgavo širdį. Pirmas kartas, kai ji ryžosi keliauti su vyru ir padėti jam kuo geriau atstovauti Vilniui, virto skandalu. Galbūt priekaištai viešojoje erdvėje nebūtų taip skaudinę, jei ne ir taip dirgli J.Navickienės emocinė būsena: vos prieš kelias savaites moteris buvo netekusi sesers.

"Tai labai skaudūs išgyvenimai. Ji man buvo ne tik sesuo, bet ir geriausia draugė", – maišydama arbatą tyliai tarė J.Navickienė. Balsas ramus. Matyti, kad su artimo žmogaus praradimu ji jau susitaikė, tačiau kalbėti apie tai be liūdesio dar neįstengia.
Vėžiu sirgusią seserį J.Navickienė slaugė iki paskutinės minutės. Tai pareikalavo ne tik fizinių, bet ir psichologinių pastangų. Tačiau net ir tokie išbandymai mero žmoną labiau sutvirtino, nei sugniuždė.

Protokolui nusižengė netyčia

Bėda po vieną nevaikšto. Iki mero inauguracijos likus savaitei J.Navickienė patyrė traumą, per kurią susižeidė petį. Iškilmių drabužį mero žmonai per kelias dienas pasiuvo dizainerė Ramunė Piekautaitė. Laisvai krentantis apdaras taip gudriai slėpė įtvare įkalintą J.Navickienės petį, kad niekas nelaimės ženklų nė nepastebėjo. "Buvau kaip briliantinė ranka", – pajuokavo moteris.

Tačiau nuslėpti pasiseka ne viską. Per Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguraciją šiek tiek aukščiau kelių pakilęs mero žmonos sijonas neprasprūdo pro budrias protokolo specialistų akis.

"Dabar žinosiu, kad kartais turiu atkreipti dėmesį į save ir šį tą pasitaisyti. Pavasarį šiek tiek papilnėjau ir tiesiog nepastebėjau, kad sijonas užlipo į viršų", – šypsojosi J.Navickienė, labiau juokais nei piktai vertindama, su kokiu pasigardžiavimu tokias detales išpučia spauda.

Patogiausia – ant motociklo

J.Navickienė prisidėjo organizuojant Pasaulio miestų merų forumą Vilniuje. "Buvome įpratę tiek dirbti, tiek praleisti laisvalaikį kartu. Jaučiu pareigą vyrui padėti ir dabar. Merai atvyko su antrosiomis pusėmis, todėl natūralu, kad reikėjo užimti viešnias. Esu mačiusi labai gerų pavyzdžių, stengiausi juos pritaikyti pas mus", – pasakojo mero žmona.

Jei ji ko nors imasi, tai karštai, atsakingai ir iki galo. Idėjų, kuo prisidėti puoselėjant Vilnių, ji turi. Tačiau kol kas jų neatskleidžia. J.Navickienė labiau mėgsta kalbėti apie darbų rezultatus, o ne vizijas. Be to, praėjo palyginti nedaug laiko, todėl prie mero žmonos vaidmens dar tik pratinasi. Pirmiausia, stovėdama šalia V.Navicko per renginius. O jų pastaruoju metu buvo per akis: Tūkstantmetis, dainų šventė, Vilniaus – Europos kultūros sostinės projektai.

Kiekvienai progai reikia pritaikyti apdarą. Puoštis moterims patinka, tačiau kai apranga stebima kaip pro didinamąjį stiklą, ją pasirinkti tampa darbu.

Galbūt dėl to J.Navickienė patogiausiai jaučiasi sėdėdama ant motociklo. Tada jos drabužiai neatsilieka nuo vyro. Ištikimybę bendrovei "Harley-Davidson" byloja viskas nuo galvos iki kojų: marškinėliai, džinsai, auskarai, ugnies liepsnelėmis dekoruoti odiniai batai.

Pirmas bandymas – į griovį

Motociklininko teisių J.Navickienė neturi. "Labai gerai jaučiuosi už vyro nugaros. Pasitikiu šimtu procentų, – patikino moteris ir prasitarė svajojanti apie motorolerį. – Esu nusižiūrėjusi itališką, mėlyną. Labai dailus, tačiau kol kas pirkti neketinu."

J.Navickienė jaunystėje kartą yra pati sėdusi prie motociklo vairo. Pirmas bandymas – ir į griovį. "Gal dėl to bodžiuosi įgyti teises", – pasvarstė.

Gyventi laisva motociklininko dvasia, tvirtai įsikibus į vyro liemenį jai patinka. Kelionės motociklu – pačios įsimintiniausios. "Užuodi kvapą, grožiesi gamta. Įsivaizduokite. Marokas. 40 laipsnių karščio. Tu visas šlapias, burna išdžiūvusi, pilna smėlio. Aplinkui kalnai, spalvingai apsirengę žmonės, ginantys asilus ar avių kaimenes", – įspūdžiais dalijosi J.Navickienė.

Motociklų manija Navickai užsikrėtė prieš penkerius metus. Motociklu jie jau aplėkė Kanadą, Jungtinius Arabų Emyratus, Austriją. "Matyt, ateina toks amžius, kai norisi jaunystės, nuotykių, to polėkio", – kiek sentimentaliai paaiškino J.Navickienė.

Kiek metų šiai smulkutei moteriai? "Parašykite, kad į šį klausimą atsakiau šypsena", – priminusi, kad moteris turi teisę nekalbėti apie savo amžių, išsisuko pirmoji Vilniaus ponia.

Meniškos prigimties šauksmas

Įtempta mero darbotvarkė ir kelionių adrenalino troškimas iš Navickų gyvenimo beveik išstūmė kadaise ypač dažnai lankytą sodybą Molėtų rajone. "Negaliu sakyti, kad jai trūksta laiko. Tiesiog kitaip sudėliojome prioritetus. Dabar joje dažniau nei mes vieši vaikai", – paaiškino nekilnojamojo turto įmonėje dirbanti J.Navickienė.

Kai 28 metų sūnus ir 25-erių dukra dar buvo maži, sodyboje šeima praleisdavo visą laisvalaikį. Ji – ramus užutekis, į kurį suplūsdavo ir giminaičiai. Suvažiuodavo bent 6–10 vaikų – visa vasaros stovykla.

Prieš šešerius metus Navickai įsileido naują šeimos narį – biglių veislės šunį Bosą. Judriam ir padykusiam šunyčiui pažaboti visa Navickų sodyba buvo apjuosta tvora. "Buvo pabėgęs, streso įvaręs. Tačiau dabar vadinu jį pensininku – surimtėjęs, subrendęs", – šypsojosi J.Navickienė, sodybos jaukumą kūrusi savo rankomis.

Mero žmona – meniškos sielos. "Esu porą spintelių išpaišiusi", – susikuklino, tačiau netrukus prisipažino esanti Vilniaus dailės akademijos studentė. Tiesa, studijos laikinai sustabdytos – slaugant seserį ir dirbant laiko dar ir mokytis pritrūko.

Mokytis visą gyvenimą J.Navickienei atrodo patrauklu. "Kartais su jaunimu sėdėti vienoje paskaitoje būdavo nejauku, tačiau noras padeda įveikti kompleksus. Kai įdomu, viską pamiršti, atsiriboji nuo aplinkos", – kalbėjo Vilniaus universitete matematikos bakalaurą jaunystėje įgijusi moteris. 2000-aisiais aukštosios vadybos mokyklos ISM (dabar Vadybos ir ekonomikos universitetas ISM.) ji atsiėmė vadybos magistro diplomą.

Atgaivina muzikos garsai

J.Navickienės mama – 84-erių Irena Kryževičiūtė, pokario metais žaidusi merginų tenisininkių rinktinėje. Tėtis – šviesios atminties alpinistas Feliksas Mieliauskas, per 1959 m. ekspediciją žuvęs Kaukazo kalnuose. "Šiemet 50-osios jo mirties metinės. Turiu surengti minėjimą. Kaip ir sakiau, nelengvi metai", – atsiduso J.Navickienė.

Būtent sportine dvasia auginta moteris ir užkrėtė V.Navicką tenisu. Tai ji buvo teniso iniciatorė, subūrusi entuziastų kompaniją. Tačiau netrukus mėgautis žaidimu paliko tik vyrą. "Kodėl, nesakysiu. Gal atskleisiu kitą kartą", – suintrigavo.

Namai prestižiniame Vilniaus rajone, kelionės, padėtis visuomenėje ir puikūs santykiai su vyru. Tokio gyvenimo galima ir pavydėti.

"Esu paprasčiausia moteriškė. Mūsų gyvenime nėra jokios pompastikos. Nėra taip, kad vienas kitam negalėtume žodžio pasakyti, pamokyti ar pasiginčyti. Kasdien pasiginčijame, ir tai mums kaip variklis", – šeimos darnos receptą išdavė mero žmona.