Gali būti, kad šiemet bus mėginama pažaboti arba bent pristabdyti fejerverkų ir kitų pirotechnikos gaminių gerbėjus, iki šiol nevaržomai žalojančius gyvąją gamtą.

Mirtinas išgąstis

Šių, kaip ir ankstesniųjų, metų sutikimas virto tikru pragaru nepratusiems prie kurtinamų trenksmų gyvūnams.

„Dar buvo kelios valandos iki vidurnakčio, o Nemuno pakrantėje ties A.Smetonos alėja keli vaikigaliai linksminosi sprogdindami petardas ir dar kažkokias pirotechnikos priemones, – pasakojo šalia Nemuno gyvenanti gulbių globėja Emilija Jonava. – Nuskubėjau paprašyti jų to nedaryti pakrantėje, kur nakčiai buvo susibūrę pusšimtis gulbių ir dar daugiau antelių. Susilaukiau tik pašaipos. Buvo liūdna stebėti skubiai nuo pavojingo kranto vandeniu į tamsą tolstantį išgąsdintų paukščių pulką.“

„Kaimynas iš gretimo namo dieną sprogdino petardas bendrame kieme, kai prie mano lango įrengtoje lesykloje buvo gausu mažų paukštelių. Žinoma, jie, išgąsdinti sprogimo garso, išskrido. Ne visi – vienas taip ir liko tįsoti lesykloje. Matyt, širdelė neatlaikė išgąsčio“, – pasakojo Vilijampolėje gyvenanti Zofija Diknienė.

Baisi beprasmybė

„Tai baisi beprasmybė – išmesti į orą tūkstančius litų, kai aplinkui tiek skurdo. Aš jau nekalbu apie žalą gyvajai gamtai. Skaudžiausia, kad nematau išeities iš šio aklagatvio“, – apgailestavo aktorė ir rašytoja Doloresa Kazragytė.

Anot Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininko, veterinarijos specialisto Beno Noreikio, seniai įrodyta, kad fejerverkai sukelia gyvūnams paniką, baimę, nerimą.

„Išsigandę gyvūnai gali prarasti orientaciją: vieni ištrūksta iš namų ir lekia kaip akis išdegę, o, pavyzdžiui, paukščiai tamsoje žūsta atsitrenkę į pastatus, nuskridę per toli į jūrą ar vandenyną. Štai Šiaurės Amerikos miestų pakraščiuose žūsta daug išgąsdintų elnių, stirnų, besiblaškančių keliuose. Gaila, bet dėl laukinių gyvūnų gerovės fejerverkai ir kitos pirotechnikos priemonės yra uždraustos daugelio užsienio šalių nacionaliniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose, miškuose“, – aiškino B.Noreikis.

Moralumo stygius

LGGD pirmininkas pažymėjo, kad fejerverkų ir kitų pirotechnikos priemonių draudimai kai kuriose užsienio viešosiose erdvėse menkai tegelbėjo, nes tai sunku kontroliuoti.

„Mano galva, jei vienoje ar kitoje vietoje dėl fejerverkų ir panašių dalykų sukelto triukšmo nukentėtų didelė grupė gyvūnų, pavyzdžiui, Aplinkos ministerija galėtų tose gyvūnų susitelkimo vietose uždrausti fejerverkus ir panašius dalykus. Tam reikalingi atitinkami teisės aktai. Kartu noriu pasakyti, kad kai kurie laukiniai ir naminiai gyvūnai gali kažkiek priprasti prie kurtinamo triukšmo, pavyzdžiui, medžiokliniai šunys“, – samprotavo B.Noreikis.

Lietuvos ornitologų draugijos pirmininko Liutauro Raudonikio nuomone, būtina aiškinti visuomenei fejerverkų ir kitų šventinių linksmybių žalą gyvajai gamtai.

Pasak jo, dabar, kai didžiosios metų šventės tampa varžytuvės, kieno fejerverkai garsesni, aukštesni, šviesesni, apie gyvąją gamtą negalvojama. Visuomenėje jaučiamas didelis moralaus, etiško elgesio stygius.

Laukia atkakli kova

LR Seimo narė Orinta Leiputė, dar neseniai vadovavusi Kaune miesto gyvūnų globos ir priežiūros tarybai, pripažino, kad aptariama problema kasmet didėja.

„Mėginimai ją spręsti Seime susilauks, visų pirma, fejerverkų pardavėjų ir pramogų organizatorių pasipriešinimo, tačiau negalima visur vadovautis vien naudos kriterijumi“, – įsitikinusi O.Leiputė.

Pašnekovės nuomone, kovoti su stiprėjančia visuomenės priklausomybe nuo pirotechnikos priemonių bus taip pat sunku, kaip ir su dalies gyventojų polinkiu į alkoholį, narkotikus ar tabako gaminius.

„Gal derėtų pirmiausia sutrumpinti prekybos pirotechnikos priemonėmis laiką, nes jomis prekiaujama iki šiol, jau gerokai po Naujųjų sutikimo. Ketinu kreiptis į Kauno merą, tarybą, kad būtų priimtas sprendimas uždrausti naudoti pirotechnikos priemones parkuose, skveruose, netoli upės ar kitų ornitologų nustatytų paukščių susibūrimo vietų. Pirotechnika turėtų būti naudojama galvojant ne vien apie žmogaus, bet ir aplinkos, gyvosios gamtos saugą“, – įsitikinusi O.Leiputė.