Pereiti į pagrindinį turinį

Po gaisro cerkvėje sentikiai ieško paramos

2013-06-12 10:36
Po gaisro cerkvėje sentikiai ieško paramos
Po gaisro cerkvėje sentikiai ieško paramos / Artūro Morozovo nuotr.

Po gaisro cerkvėje Kauno sentikiai šiuo metu priversti melstis laidojimo namų salėje, o ugnies padarytą žalą vertina kultūros paveldo specialistai.

Mišios tebelaikomos

Po gegužės pabaigoje kilusio gaisro Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvė iš išorės atrodo nenukentėjusi. Viduje vaizdas kitoks: aprūkusios sienos, tebetvyro degėsių kvapas, išnešti visi suolai, religinės relikvijos, ikonos.

Reikės atnaujinti ir išdegusią cerkvės pastogę. Ji nudrėbta iš molio ir šiaudų, o gesinant gaisrą viskas įmirko, todėl kyla grėsmė, kad skliautas įsmuks vidun. Sentikių šventikas Sergejus Krasnopiorovas pasakojo, kad parapijiečiai dabar renkasi cerkvės kieme įrengtuose bendruomenės laidojimo namuose. „Nedidelėje salėje atliekame visas apeigas, aukojame Mišias už mirusiuosius“, – sakė šventikas. Jis į Žaliakalnyje įsikūrusią sentikių cerkvę atvyko prieš pusantrų metų.

„Sentikių bendruomenė trykšta entuziazmu ir jau ketino imtis remonto darbų, bet liepėme jiems palaukti Kultūros paveldo departamento komisijos apžiūros, vertinimo, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus. – Šiuo metu cerkvės viduje dėl išdegusio ir įmirkusio stogo nėra saugu, todėl patarėme tikintiesiems melstis kitur.“

Apžiūrėjo restauratorius

Šiandien gaisro padarinius dar kartą ketina apžiūrėti Kultūros paveldo specialistai. Pasak S.Stoškaus, padėjusio ugniagesiams ir tikintiesiems gelbėti iš cerkvės vertybes, ugnis spėjo pridaryti daug žalos. „Iš pradžių džiaugėmės, kad spėjome išnešti relikvijas, knygas, dokumentus, ikonas, po to pamatėme, kad daug jų labai nukentėjo nuo gaisro“, – apgailestavo S.Stoškus.

Šiuo metu visos vertybės ir maždaug pusšimtis ikonų suneštos į bendruomenės pastatą šalia cerkvės. Jas jau apžiūrėjo restauratorius iš sostinės Mantas Matuiza. „Nuo kai kurių jų užteks tik nuvalyti suodžius. Yra nemažai tokių, kurias teks pertapyti iš naujo“, – pastebėjo specialistas.

Bendruomenei teks rinktis, ar labiausiai apdegusias ikonas restauruoti, ar užkonservuoti jas dabartinės būklės. „Yra paveikslų su iššokusiomis nuo karščio dažų pūslėmis. Jas galima vėl priploti prie paviršiaus, iš naujo sutvirtinti lentas, ant kurių tapyti kūriniai. Toks procesas gali užtrukti iki pusmečio ir brangiai kainuoti“, – pasakojo M.Matuiza.

Kaupė šimtmetį

Kauno sentikių bendruomenės pirmininkas Fiodoras Ponomariovas apgailestavo, kad tarp nukentėjusių ikonų yra ir tos, kurios prieš dvejus metus buvo atnaujintos: sutvirtintos ir impregnuotos lentos, pertapytos nublukusios spalvos. „Mūsų ikonos kauptos šimtmetį, kai tik buvo pastatyta cerkvė. Kai kurie šventieji paveikslai dar senesni“, – aiškino F.Ponomariovas.

M.Matuiza mano, kad apgadintų ikonų atkūrimas bendruomenei gali kainuoti apie 50 tūkst. litų ir daugiau.

Tikslesnę žalą turės įvertinti Kultūros departamentas. Dailės, pastatų, bažnytinių relikvijų specialistai apžiūrės išlikusias vertybes, vertins cerkvės konstrukcijas. „Paskui bus sprendžiama, kokie darbai bus atliekami vėliau, ieškoma lėšų. Tikimės, kad pagelbės Kauno savivaldybė, Kultūros departamentas, kitos institucijos, visuomenė. Ši sentikių bendruomenė, jos cerkvė yra svarbi Kauno gyvenimo dalis“, – įsitikinęs S.Stoškus.

F.Ponomariovas pridūrė, kad bendruomenei šiuo metu labai reikia pagalbos. „Patyrėme didelių nuostolių. Kur galėjome internete, išplatinome savo rekvizitus ir laukiame geros valios žmonių paramos“, – sakė bendruomenės lyderis.

Ugniagesių išvados

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio inspektorius Dainius Abalmasovas teigė, kad cerkvė užsiliepsnojo dėl paliktų degančių žvakių. „Oficialiai pripažinta, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio“, – sakė pareigūnas.

Tokią versija išsakė ir bendruomenės nariai. „Cerkvėje buvo laikomos Mišios už mirusįjį. Po jų visi išvažiavo į kapines, todėl sargas užrakino cerkvės duris, – pasakojo cerkvėje giedojusi Kristina Trimailova. – Per Mišias cerkvėje buvo uždegta apie 100 žvakių. Tradiciškai po pamaldų jos užgesinamos ir sumetamos į dėžę, bet manau, šį kartą kažkas neapsižiūrėjo.“

Kylančius dūmus pastebėjo šalia cerkvės daugiabutį renovuojantys darbininkai. Gaisravietėje plušo penki ugniagesių ekipažai, sentikiai, šventikas. Iš pradžių liepsnojo altorius su ikonomis. Jį užgesinus pastebėta, kad ugnis persimetė į pastogę, todėl teko nuardyti apie 50 kv. m stogo dangos.


Kauno sentikių cerkvei ir jos vertybėms atkurti paaukoti galima pervedant pinigus į SEB banke esančią Kauno sentikių bendruomenės sąskaitą LT407044060006999868, kodas 292070180.


Šimtametė cerkvė

Žaliakalnyje, ties Kapsų ir Širvintų g. sankryža esanti Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvė yra vienintelė sentikių šventovė Kaune. Ji pastatyta ir pašventinta 1906 m. gegužę. Pirmojo pasaulinio karo metais cerkvė buvo uždaryta, dalis tikinčiųjų pasitraukė į Rusijos gilumą.

Tarpukariu cerkvė tapo svarbiu Lietuvos sentikių religiniu ir kultūriniu centru. 1922 m. gegužės 6 d. Kaune įvyko pirmasis Sentikių pomorų bažnyčios Lietuvoje suvažiavimas. 1922–1938 m. įvyko aštuoni Lietuvos sentikių suvažiavimai. Kaune veikė ir Sentikių dvasiniai kursai – sentikių šventikų ir tikybos mokytojų rengimo kursai. Juos rėmė Lietuvos švietimo ministerija. Kaunas išliko svarbus sentikių kultūros centras ir sovietmečiu.

2006 m. gegužės 22 d. paminėtas cerkvės 100 metų pašventinimo jubiliejus, o 2007 m. sentikių šventovė įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.


Lietuvoje gyvena nuo seno

Sentikių tikėjimas yra rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos bažnyčios reformos, įvykdytos XVII a. patriarcho Nikono įsakymu. Sentikiai per pamaldas laikosi iki reformų buvusių apeigų. Jie visada didelį dėmesį skyrė ikonoms, todėl jų šventovėse paprastai būna sukaupti įspūdingi paveikslų rinkiniai.

Bažnyčios reformą rėmė caro valdžia, o sentikiai buvo pasmerkti, apšaukti atskalūnais ir atskirti nuo Bažnyčios. Iki 1909 m. jie buvo persekiojami kaip valstybės ir Bažnyčios priešai. Daug Rusijoje persekiojamų sentikių apsigyveno Lietuvoje. Šiuo metu įvariuose šalies regionuose jų yra apie 30 tūkst.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų