Į savivaldybę kreiptasi atliekant gegužės 16 dieną policijos pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Rasų kapinėse įvykdytų vandališkų veiksmų prieš 1918 metų Vasario 16-osios akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus kapą.

Pasak prokuratūros, vienas iš duomenų šaltinių, padedančių nustatyti tokius nusikaltimus padariusius asmenis – šalia kapo ir kapinių teritorijoje įrengtų vaizdo kamerų įrašai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Rasų kapinių teritorijoje, o taip pat ir prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo yra įrengtos stebėjimo kameros, tačiau vaizdo stebėjimas jomis nevykdomas.

J. Lauciaus nuomone, nuolat veikiančios kapinėse esančios vaizdo stebėjimo kameros bei jų įrašų saugojimas padėtų išvengti galimų vandališkų išpuolių prieš iškilių, Lietuvai nusipelniusių asmenų amžino poilsio vietas.

„Vilniuje esančios Rasų kapinės – vienos seniausių sostinės kapinių, kuriose palaidota daug žymių žmonių – 1863 m. sukilėlių, Signatarų, Atgimimo veikėjų, ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenų. Vandalizmo atvejai šiose kapinėse gan dažni: 2012 m. ir 2017 m. buvo įvykdyti Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo išniekinimai, susilaukę tarptautinio atgarsio. Neseniai įvykęs daktaro Jono Basanavičiaus kapo išniekinimas taip pat susilaukė neigiamos visuomenės reakcijos“, – rašoma Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro rašte.

Prokuratūra teigia, jog tai jau ne pirmas jų kreipimasis į Vilniaus miesto merą, prašant, kad prie ypatingai Lietuvai nusipelniusių žmonių kapų esančios vaizdo stebėjimo kameros veiktų nuolat, jų vaizdo įrašai, kuriais galėtų naudotis ikiteisminio tyrimo įstaigos, būtų kaupiami.

Į savivaldybę buvo kreiptasi ir 2017 metais, po Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo išniekinimo, tačiau, pasak prokuratūros, situacija nepasikeitė.

Prokuratūros nuomone, šiose kapinėse nuolat veikiančios vaizdo kameros ir jų įrašai padėtų pareigūnams greičiau nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei pagelbėtų ateityje išvengti žymių žmonių amžino poilsio vietų išniekinimo.

Vilniaus savivaldybė komentarą dėl prokuroro prašymo žadėjo pateikti vėliau.

Policijos duomenimis, gegužės 15-16 dienomis nenustatytas asmuo ar asmenys J. Basanavičiaus kapavietėje apspjaudė jo atminčiai esantį paminklą, ištrypė kapavietėje esančias gėles, išspardė bei sudaužė žvakes, primėtė į kapavietę šaknų.

Devyniolikto amžiaus lietuvių tautinio atgimimo lyderis, Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorius J. Basanavičius pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, 1918 metais priėmusiam Vasario 16-osios aktą.

J. Basanavičius mirė 1927 metais.