Visuomenėje idealizuota romantiškos meilės sąvoka yra didžiausias ilgalaikių santykių priešas, kaip tvirtina britų rašytojas ir žurnalistas Markas Vernonas.

Apie romantišką arba romantinę meilę plačiai kalbama, ji aukštinama kaip tikroji meilės viršūnė.

Britų portalas bbc.co.uk Šv. Valentino dienos proga išspausdino netikėtą knygų apie santykius bei filosofiją ir knygos "Meilė: visa tai svarbu" autoriaus M.Vernono rašinį, kuris nuvainikuoja plačiai paplitusį požiūrį į meilę. Pateikiame jo ištraukas.

Būti vienam? Nesąmonė!

Visuomenėje įprasta pateikti romantiškus jausmus kaip jausmų viršūnę, kurios nepatyręs negali jaustis gyvenąs. Viso to ženklų yra visur ir ne tik per Šv. Valentino dieną.

Užtenka pažiūrėti, koks yra vestuvių išlaidų vidurkis. Jungtinėje Karalystėje jis siekia 20 tūkst. svarų sterlingų. Vadinasi, poros tiesiogiai susieja romantikos ir pinigų vertybes.

Arba pažiūrėkite, koks kinas. Romantinės komedijos, kurių personažai filmo pabaigoje puola vienas kitam į glėbį, pelno didžiulį populiarumą ir sukrauna turtus jų kūrėjams.

Teigiama, kad meilė akla, nors tiksliau būtų sakyti, kad mes esame apakinti romantiškos meilės hiperversijos, dėl kurios dūžta daug gyvenimų.

Manau, šis romantiškas mitas yra pragaištingiausias šių laikų dalykas.

Šis mitas grįstas tikėjimu, kad kur nors yra žmogus, su kuriuo gyvenimas bus išbaigtas arba be kurio gyvenimas bus tik pusiau gyvenimas.

Vienu pagrindinių šiuolaikinio gyvenimo siekių yra tapęs noras rasti tokį žmogų, jį įsimylėti ir užuot buvus dviem žmonėmis tapti vienu.

Nelengva įrodyti, bet, manau, toks romantikos suvokimas daro spaudimą poroms, kad mylimieji turi patenkinti vienas kito lūkesčius, vienas kitą papildyti, o tai daugiau porų išskiria, negu sujungia.

Tai griauna visuomenę, nes toks suvokimas idealizuoja meilę ir nepadeda suprasti, kad meilė sukuriama, o ne randama. Meilė sukuriama per pakilimus ir nuosmukius būnant su tuo, kuris turi tokių pat trūkumų kaip ir jūs.

Įsimylime pačią meilę – ne žmogų šalia

Mito apie romantišką meilę jėgą galima pamatyti ir iš to, kad daug žmonių sako netikintys meile. Jie teigia, kad romantiški meilės siužetai būdingi pasakoms ir romantiškiems filmams, bet ne realiam gyvenimui.

Tad žmonės nežino, kas yra meilė, ir vėl eina atsakymo ieškoti kine, internete. Beje, vienas populiariausių klausimų "Google" – kas yra meilė.

M.Vernonas pastebi, kad antroji santuoka dažniausiai nenutrūksta kaip kad pirmoji, nes žmonės liaunasi tikėti romantinės meilės mitu.

Tyrimais nustatyta, kad laimingus ilgalaikius santykius lemia trys veiksniai – poros panašumas, visuomeninė parama ir finansinis stabilumas.

Romantika tik apiblausia akis, o santykiai žlunga, kai meilė nepateisina lūkesčių.

Romantinė meilė, kaip aukščiausių pojūčių lūkestis, nustumia į šoną faktą, kad meilė nukreipta į kitus. O mitas apie romantinę meilę paskatina mus įsimylėti pačią meilę, o ne kitą žmogų.

Filosofas Simonas May teigia, kad nors Vakaruose daugelis žmonių nebetiki Dievu, jie vis dar tiki besąlygiška meile, kurią jiems Dievas yra paruošęs. Tad savo meilės objektus mes darome dievais ir, žinoma, jie mus nuvilia. O tada meilė pavirsta neapykanta.

Dažnai manoma, kad romantiškai įsimylėti reiškia turėti kitą arba būti turimam kito. O tai negali trukti ilgai, nes turėjimas gniuždo gyvybingumą.

Laikydamiesi romantiškos meilės mito rizikuojate pradėti manyti, kad jūsų meilė mirė, kai nebejausite stiprių jausmų, tokių kokie jie buvo pradžioje. Taip gali nutikti, jeigu meilę matuosite pagal jausmų intensyvumą.

Tikroji meilė yra gebėjimas būti su kitu žmogumi ir būti laisvam. Tai teikia daug subtilių pranašumų – įsipareigojimą, dosnumą, sąžiningumą ir atvirumą.