Gyvūnų apsaugos entuziastai ragina uždrausti turguose pardavinėti mažus šuniukus. Prekiautojai tuo piktinasi ir sako, kad draudimo atveju gyvūnus tektų migdyti.

Nori uždrausti

Įvairiausiuose šalies turguose netrukus gali nebelikti šuniukus ir kačiukus pardavinėjančių ar dovanojančių žmonių, o už tokią prekybą bus galima susilaukti baudų.

Tai tvirtina naujai įsteigta Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO), kuri skelbia kovą su neatsakingais naminių gyvūnų veisėjais. Organizacijos atstovai tikina sieksiantys, kad mūsų šalyje prekyba tokiais gyvūnais turgavietėse, pasitelkus skelbimus internete ar laikraščiuose, būtų uždrausta arba sugriežtintos jos sąlygos. Organizacija esą suvienijo kvalifikuotus teisininkus ir kitus gyvūnų teisėms neabejingus žmones.

„Asmenys, užsiimantys neatsakingu gyvūnų veisimu, o vėliau ir prekiaujantys jais turguose, dėdami skelbimus į internetą arba laikraščius dažniausiai siekia tik finansinės naudos. Tokių “veisėjų„ elgesys mūsų šalyje iki šiol yra praktiškai nekontroliuojamas: gyvūnus jie laiko netinkamomis sąlygomis, varžo jų laisves, skatina turėti vieną vadą po kitos. Norime, kad ši padėtis kuo greičiau pasikeistų, o augintinius įsigyjantys žmonės suprastų, jog prisideda prie nesąžiningo elgesio su jais“, – sako LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė.

Anot B.Kymantaitės, gyvūnų teisių privalu paisyti ne tik veisimu užsiimantiems asmenims, bet ir įstaigoms, parduotuvėms, kurios įsileidžia tokius prekiautojus.

Artimiausiu metu LGTAO planuoja kreiptis į visų šalies turgaviečių savininkus su prašymu užtikrinti, kad jų valdomose teritorijose būtų laikomasi prekybos naminiais gyvūnais taisyklių. Šios taisyklės patvirtintos 1999 m. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.

Kitu atveju, jeigu turgaviečių savininkai negali užtikrinti gyvūnų prekybai būtinų sąlygų – bus prašoma tokią prekybą uždrausti.

Teks migdyti?

Kalvarijų turguje nedideliais šuniukais prekiaujančios močiutės dienraščio žurnalistui sakė iki šiol apie tokius gresiančius draudimus nieko negirdėjusios, tačiau aiškino, kad tokių sankcijų ketinantys imtis gyvūnų saugotojai negalvoja nei apie žmones, nei apie namų neturėsiančius gyvūnus.

„Galvojat, mes specialiai juos veisiam ir tada uždarbiaujam? Visiška nesąmonė. Jei veistume, tai bent jau kokius veislinius šunis. Čia juk mišrūnai, atsitiktinai mano kalė atsivedė, aš net nežinojau. Tik ką man su jais dabar daryti? Čia dar bent kas nors nuperka, jei ne – padovanoju net. Ką siūlot? Užmigdyti šituos šuniukus?“ – rodydama kelis delne telpančius mažylius piktinosi pagyvenusi prekiautoja.

Moteris sakė mananti, kad uždrausti šią prekybą nori tik verslininkai, kurie pragyvena iš brangių šunų veisimo.

„Tai aišku, kad čia tie veisėjai susigalvojo. Pas juos šuo kainuoja tūkstantį litų. Jiems, aišku, ir neapsimoka, kad čia atėję žmonės šuniuką išsirenka, nes pas juos paskui už nežmoniškus pinigus neperka. Yra buvę čia tokių, kad ateidavo akių draskyti. Bet perka žmonės ir paskui laimingai augina“, – kalbėjo močiutė.

Skiepus pamiršta

Visi pardavinėjami šuniukai turėtų būti paskiepyti nuo kirminų, registruoti. Tačiau turguje tokia tvarka negalioja. Šiems nedideliems šunyčiams belieka laukti ir tikėtis, kad juos globoti apsiims supratingi žmonės.

Apie skiepus pirkėjų turguje laukiančios prekybininkės negirdėjusios.

„Argi tokius mažiukus reikia skiepyti? Aš savo šuns iš viso neskiepiju ir jis jau daug metų sveikas. Taigi nusipirks ir paskiepys. O kam registruoti, jei aš dovanoju?“ – į klausimus atsakinėja moterys.

Kuo daugiau klausimų kyla, tuo keistesnių atsakymų galima sulaukti, o prekiautojos ima nerimauti. Pavyzdžiui – kokio amžiaus yra pardavinėjami gyvūnai? Kai kurie dar akių normaliai nepramerkę šuniukai pristatomi kaip atsivesti prieš mėnesį.

„Ko jūs čia klausinėjat? Nenorit – neimkit. Ir pasitraukit, tegul kiti pasižiūri! Pats su savo gyvūnu darykit, ką norit. O šituos vis tiek greit išsidalins ir susitvarkys, ką reikės“, – piktokai pokalbį baigia šuniukų pardavėja.

Ką nusipirksi – nežinia

Kad ir kiek būtų pažeidimų, į vietoje nenustygstančius šunyčius dėmesį atkreipia kiekvienas praeivis. Pardavėjoms vos atidengus dideles kartonines dėžes išlindę šuniukai savo balsais tik ir prašo juos pasiimti ant rankų.

Daugelis turgaus lankytojų gyvūnėlius paglosto, nufotografuoja, pasiklausinėja apie jų tėvus, mamas, tačiau pasiimti globoti neskuba.

Tačiau perkant šunį iš turgaus itin lengva apsišauti. Visi maži šuniukai daugmaž panašūs, o štai užaugę gali labai nustebinti.

Taip apsigavo vilnietė studentė Jūratė, prieš trejus metus turguje tik už dešimt litų gavusi auginti vos akis pramerkusį šuniuką.

„Man sakė, kad čia kažkoks dekoratyvinis mažas šuo, kuris didelis neaugs. Kad veislinis, aš nepatikėjau, bet dabar mano šuo dydžio sulig veisliniu vokiečių aviganiu. Buvau apgauta, kad jo tėvai – maži šunys. Mažiukai jie visi panašūs, todėl apsigauti labai lengva“, – sako Jūratė.

Daugelį pardavinėjamų šuniukų moterys iš tiesų pristato kaip būsiančius labai mažo ūgio, nes tokie augintiniai šiuo metu Lietuvoje populiariausi. Panašiai apsigauti nesunku ir perkant gyvūnėlį pagal skelbimą internete.

Internetas – taip pat savotiškas turgus. Skelbimų apie dovanojamus bei pigiai parduodamus šunis čia – tūkstančiai. Kai kurie gyvūnų šeimininkai už abejotinos kilmės šunį prašo net ir tūkstančio litų, o augintinį apibūdina kaip čempionų šeimos palikuonį. Žmonėms tokie prierašai daro įspūdį.

Dovanoja gyvūnus

Jei nenorite už augintinį mokėti kelių šimtų ar net tūkstančių litų, šeimos draugo galite paieškoti įvairiausiose naminių gyvūnų prieglaudose.

Pavyzdžiui, šunį arba katę visada galima pasiimti iš savivaldybės įmonei „Grinda“ priklausančios gyvūnų prieglaudos. Tiesa, tikėtis čia rasti gyvūnų jauniklių neverta.

Šeimininkų pamestinukams ieško ir kelios šalies viešosios įstaigos, pavyzdžiui, „Pifas“, „Lesė“, „Penkta koja“. Jose laikomi gyvūnai dažniausiai jau būna sulaukę įstaigų darbuotojų meilės, tad prie naujų šeimininkų pripranta lengviau, nepatiria didelio streso ir nebijo žmonių.