Dar antradienį į Vilniaus centrą jie suvežė apie tūkstantį traktorių bei miškavežių.
Protesto organizatoriai prieš Vyriausybę pastatė sceną, ant jos kabo du plakatai su užrašais „MES SAKOME GANA“ ir „Žemės ūkio rūmai nėra šios akcijos organizatorius“, taip pabrėžiant, jog akciją rengia Lietuvos žemės ūkio taryba.
„Mes sakome gana, gana politikos, nukreiptos prieš žemės ūkį, gana dezinformacijos, gana purvo ant žemės ūkio ir mes nuo savo reikalavimų nesitraukiame. Lauksime valdžios sprendimų, su jūsų palaikymu ir jėga bandysime pasiekti teisingiausių sprendimų žemės ūkiui“, – į susirinkusius ūkininkus kreipėsi Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
„Ką gali žinoti, galbūt Vilniuje teks būti ilgiau, o galbūt teks ir sugrįžti“, – kalbėjo jis.
Mitingą prižiūrintys policijos pareigūnai BNS sakė, kad prie Vyriausybės protestuoja apie 3 tūkst. žmonių.
Jie nešasi plakatus su užrašais „Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra ateities“, „Nebus mūsų – nebus duonos ir dešros“ ar „Mona žėmi – kuon noru tuon dėrbu!“.
Ant vieno iš plakatų matyti karvės, stovinčios prie giltinės, pavadintos „valdžia“. Dalis mitinguotojų daužė būgnus ir skardines bačkas.
Mona žėmi – kuon noru tuon dėrbu!
Nuo scenos rodant vaizdo įrašą, kaip 2023 metų pradžioje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kalba apie žemdirbių problemas, protestuotojai jį „nubaubė“.
Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas BNS anksčiau sakė, kad į vėliau trečiadienio rytą turintį prasidėti mitingą atvyks mažiausiai trys tūkstančiai žmonių.
„Viskas pagal planą. Vieninteliai, kas gali būti ne pagal planą, tai politikai, žiūrėsim, kiek išdrįs jų ateiti“, – teigė D. Arlauskas.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Anot jo, trečiadienį pasisakyti pakviesta premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
D. Arlauskas pridūrė, kad S. Gentvilas organizatoriams atsakė atvyksiantis į renginį, o V. Pranckietis pranešė esantis ligoninėje. Kiti politikai atsakymų nepateikė, bet K. Navickas yra viešai pranešęs, jog aplankys protestuotojus po Vyriausybės posėdžio trečiadienį popiet.
Premjerės atstovė Ieva Skarelytė BNS sakė, jog premjerė susitikti su ūkininkais neišeis, nes jau buvo su jais susitikusi anksčiau.
Protesto organizatoriai su savivaldybe suderino 3,5 tūkst. žmonių mitingą, jis turėtų trukti dvi dienas. Su sostinės valdžia ūkininkai suderino ir traktorių pastatymą centrinėse miesto gatvėse.
Gedimino prospektu automobilių eismas nevyksta, tačiau dalyje sankryžų automobiliai jį gali kirsti. Šalia traktorių prospekte palikta vietos pravažiuoti tik policijos, greitosios pagalbos automobiliams.
„Norim būti išgirsti“
Protesto organizatoriai antradienį surikiavo traktorius dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros, ant jų – plakatai su šūkiais, tokiais kaip „Lietuva, tavo kaimas miršta“ ir „Neleisim sunaikinti Lietuvos kaimo“.
Žiniasklaidos dėmesio centre jau atsidūrė ant vieno traktoriaus padėtas didelis karstas. Ant kelių kitų traktorių buvo pakabintos nuotraukos su asilo kūnu ir žemės ūkio ministro galva.
Kupiškio ūkininkas Eimantas Šerelis trečiadienio rytą kartu su keliais kitais ūkininkais ruošė vaišes ateinantiesiems į protestą – jis su kitais kraštiečiais atsivežė keturias dėžes obuolių, taip pat lašinių, arbatos.
„Vaišinsim ir patys, ir miestiečius. Tas pabuvimas ilgas, tai natūraliai pavalgyti ir pasistiprinti atsivežėm. Taip pat grūdų“, – BNS sakė E. Šerelis.
„Norim atkreipti dėmesį. Norim būti išgirsti“, – pridūrė jis.
Kelmės ūkininkas Antanas Jurgilas teigė, jog atvažiavo į Vilnių dėl to, kad valstybė privatizavo jo nutiestą kelią per vidurį sodybos. Anot vyro, tai – nesąžininga.
„Kaip Rusija kažkada mus okupavo, tai dabar taip okupavo mano kiemą. Nėra teisybės. (...) Ministerija nekreipia jokio dėmesio“, – sakė A. Jurgilas.
Jis laiko plakatą su užrašu „PRAŠOME PANAIKINTI Kelmės savivaldybės administracijos ir žemėtvarkos skyriaus korupcinę gyvenamosios sodybos KIEMO OKUPACIJĄ“.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Jonavos ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas sako, kad ūkininkams trūko kantrybė, jie pasigenda diskusijų su valdžia, todėl tikisi, kad Vilniuje bus išgirsti.
„Nekeliam neįgyvendinamų reikalavimų, juos buvo gana paprasta padaryti mūsų valdžiai, diskutuojant su mumis. Jie nenorėjo diskutuoti su mumis, tai dabar teks kalbėtis nuo scenos“, – sakė vyras.
Žurnalistai nuteikė taip, kad mes patys bagočiausi Lietuvoje, aišku, mes tokie ir esame, nes mes labai darbštūs. Tai nėra taip, kaip atrodo visiems vilniečiams.
Iš Šakių rajono protestuoti atvykęs ūkininkas Edmundas piktinosi kritika, kad žemdirbiai mitinguoja su naujais traktoriais.
„Žurnalistai nuteikė taip, kad mes patys bagočiausi Lietuvoje, aišku, mes tokie ir esame, nes mes labai darbštūs. Tai nėra taip, kaip atrodo visiems vilniečiams“, – BNS sakė Edmundas.
„Norint, kad mes būtume tvarūs ir darytume viską – tręšimai, purškimai, kad būtų kuo mažiau – mes turime turėti tokius traktorius, nes technologiškai neina su kažkokiais, kuriuos jūs įsivaizduojate, bielarusais (Baltarusijoje gaminami traktoriai „Belarus“ – BNS)“, – tvirtino ūkininkas.
„Mes priversti tą daryti, nes mylime žemę, mes ją saugome, ne taip, kaip atrodo iš šalies – purškiame ir tręšiame. Visa tai irgi yra dideli pinigai, jūs, ko gero, net neįsivaizduojate, kiek tas dalykas kainuoja“, – teigė jis.
Skundžiasi nesprendžiamomis problemomis
Žemdirbiai siekia atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, Vyriausybė tvirtina problemas sprendžianti.
Jie ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos teigimu, ūkininkams trūko kantrybė, nes pastaraisiais metais problemos žemės ūkyje buvo nesprendžiamos, o gilinamos, todėl akcija siekiama atkreipti valdžios ir visų Lietuvos žmonių dėmesį į sudėtingą situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo.
Kita organizacija – Žemės ūkio rūmai – sausio pradžioje aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteikė rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.
Rūmai teigė rezoliuciją įteikę palaikydami ūkininkų protestus, tačiau Taryba nuo rūmų veiksmų teigia visiškai atsiribojanti.
Vyriausybė trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame tikina, kad yra numačiusi žemdirbių problemų sprendimus, kuriuos anksčiau sausį aptarė premjerė su Lietuvos žemės ūkio taryba.
Teigiama, kad Vyriausybė, tariantis su Europos Komisija, ketina toliau spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.
K. Navickas antradienį susitiko su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Vojčekovskiu) ir sutarė, kad Europos Komisija skubos tvarka peržiūrės reglamentą dėl pievų ir pateiks galimus sprendimus iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios.
Vyriausybė pabrėžia, kad pateiks Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą pavasario sesijoje, taip reaguojant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras.
K. Navickas antradienį pranešė, kad jau yra pateikti pasiūlymai grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių automobiliams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.
Žadama iki 2024 metų pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus įgyvendinant su gamtos apsauga susijusius reikalavimus, įvertinti poveikį konkretiems savininkams ir suderinti privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesus.
Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti pakeitimus numatoma iki vasario 1 dienos.
Tuo metu kaimyninėse Baltijos šalyse įvertinus rusiškų grūdų tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, numatoma pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms.
Naujausi komentarai