Nedidelis bronzinis biustas su vieninteliu užrašu – Puškinas. Šis devynioliktojo amžiaus rusų poeto paminklas kliūva visuomenininkui V. Bartkevičiui.

„Tais laikais Puškinas buvo okupantų šauklys“, – sakė Tarptautinio Ukrainos draugų fondo vadovas V. Bartkevičius.

Anot visuomenininko, Ukrainą remianti Lietuvos valdžia su rusiška kultūra negali kelti empatijos agresorei.

„Ten, kur Puškinas – ten jų žemės. Jie taip galvoja. Bet kurią akimirką jie gali ateiti ginti ne mistinių rusakalbių gyventojų, o būtent savo riboženklių: Puškino, sovietinių kareivių“, – kalbėjo V. Bartkevičius.

Ukrainos palaikytojas siūlo rusų rašytojo paminklą iškelti į Grūto parką. Tokį pasiūlymą jau pateikė savivaldybei.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tokia iniciatyva ateina iš radikalių ir ekstremistinio požiūrio žmonių“, – teigė Markučių dvaro muziejaus direktorė Nadežda Petrauskienė.

„Aš prieš istorijos faktų naikinimą. Istorija – klodai. Istorikai turi apie ką rašyti, interpretuoti, bet trinti ir naikinti – ne“, – tvirtino Vilniaus universiteto Slavistikos katedros docentė Dagnė Beržaitė.

Tai antras poeto A. Puškino paminklas Lietuvoje, atidengtas prieš 70 metų.

Anksčiau jis stovėjo prie Katedros, ir tik 1992 metais perkeltas prie Markučių dvaro muziejaus.

Čia gyveno jo sūnus Grigorijus su žmona Varvara, čia ir palaidoti.

„Čia, jis savo vietoje – namuose. Priminsiu, kadangi Markučių dvaras – Melninkovo Puškino dvaras ir pagal savininko testamentą, turime prašymą gerbti, saugoti. Ir tai yra miesto dalis, miesto istorijos dalis“, – kalbėjo N. Petrauskienė.

Muziejininkė siūlo visuomenei išdiskutuoti paminklo nukėlimo idėją.

Gyventojai turi savo nuomonę.

„Patinka į jį pasižiūrėti, kai einu. Kai pirmąkart pamačiau, supratau, kaip Puškinas iš tikrųjų atrodė“, – sakė vyras.

„Kame rūpestis su Puškinu? Ir Cvirka nepatinka, ir Puškinas nepatinka. Kas dar nepatinka? Visumoje marazmas, neturi ką veikti chebra. Toliau bombinkim visą kultūrą, išgriaukim Egipto piramides“, – piktinosi kitas vyras.

„Nereikėtų, nes yra, kur eiti, ką pažiūrėti. Žmonėms ir taip liūdna. Būtų galima prisiminti senovę, būtų kur nueiti“, – kalbėjo dar vienas pašnekovas.

„Man jis netrukdo, bet jeigu kyla kažkokių nesklandumų – kodėl gi ne?“ – sakė moteris.