Ieškinys išaugo

Prancūzijos energetikos koncernas "Veolia" (anksčiau "Dalkia") per jos įsteigtą bendrovę "Vilniaus energija" sostinės šilumos ūkį valdė nuo 2002 iki 2017 m. Vilniaus savivaldybė šilumos tinklus perėmė 2017 m. ir šiuo metu valdo beveik 100 proc. VŠT akcijų.

"Kalbant apie arbitražo poziciją, mūsų ieškinys yra 560 mln. eurų šilumos tinklų ir miestiečių naudai. Tai yra ta suma, kurios mes reikalaujame. Tikiuosi, kad tokia sumos dalis bus priteista, nes argumentai yra rimti", – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Anksčiau skelbta ieškinio suma buvo per 400 mln. eurų. Mero teigimu, ieškinio suma išaugo Vilniui gavus daugiau informacijos apie "Vilniaus energijos" ir "Veolia" veiklą, tačiau kokios informacijos gauta – nekonkretizavo.

Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, sutartis su "Veolia", tuomet "Dalkia", buvo pasirašyta siekiant tenkinti verslo interesus, be to, ji turėjo korupcijos elementų.

"Turime duomenis ir arbitražo byloje yra pateikta, kad sutarties sudarymo pradžia 2002 m. buvo apipinta korupcinėmis schemomis ir dabar aišku, kad sutartis yra sudaroma ne vilniečių, o verslo subjektų siauriems interesams tenkinti", – sakė V.Benkunskas.

Jo teigimu, "Vilniaus energija" per šilumos ūkio valdymo laikotarpį nevykdė savo pažadų investuoti į jo atnaujinimą. Kaip pavyzdį V.Benkunskas pateikė Vilniaus 3-iąją termofikacinę elektrinę, kurią "Vilniaus energija" miestui grąžino visiškai neveikiančią.

Anot VŠT vadovo Gerimanto Bakano, yra ir daugiau pavyzdžių, kaip "Vilniaus energija" nevykdė savo įsipareigojimų. Pavyzdžiui, atiduodant šilumos ūkį, vamzdynų amžiaus vidurkis buvo 24 metai. Kai jį susigrąžino, vidurkis buvo 32 metai.

Sėkmės mokesčio nebus?

Pernai sausio pabaigoje Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad ginčą finansuos ne iš savos kišenės, o pasinaudos rizikos kapitalo fondo investicijomis. Jau po mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė "Vilniaus šilumos tinklai" (VŠT), rizikos fondas "Profile Investment" ("PI") ir advokatų kontora "TGS Baltic" bei jų pakviesti partneriai "Shearman & Sterling LLP" pasirašė finansavimo susitarimą.

Skelbiama, kad savivaldybė ir VŠT susitarė, kad ginčo pagrindines išlaidas padengs Liuksemburge registruotas rizikos kapitalo fondas "PI", kuriam sėkmės atveju būtų sumokėtas nuo priteistos ir išieškotos sumos priklausantis mokestis. "PI" finansuos 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus valdžia – 1,4 mln. eurų.

Kausimai: ar iš tiesų Vilniaus meras R.Šimašius miestelėnams grąžins neįtikėtinas sumas miestelėnams, ar taip tiesiog pradedama rudens rinkimų į Seimą jo partijos agitacija? B. Barausko nuotr.

R.Šimašiaus teigimu, pagrindiniai arbitražo klausymai vyks šių metų rugpjūčio 17–rugsėjo 4 d. ir tai bus "didžiausias visos bylos nagrinėjimo smaigalys".

Pasak jo, yra trys bylos baigties ir atlygio fondui galimybės. Priklausomai nuo atgautos sumos, fondui bus sumokėta iki 20 mln. eurų, tačiau, jei Vilnius pralaimėtų bylą, fondas negautų nieko.

"Ateities scenarijai, grubiai tariant, yra trys. Jeigu mes laimime 560 mln. eurų, nuo to maksimaliai yra nuskaitoma 20 mln. eurų kaip sėkmės mokestis. Jeigu mes išsiieškome 5 mln. ar iki 10 mln. eurų, visa suma lieka rizikos fondui, jie padengia savo kaštus. Jeigu pralaimima byla, tai natūralu, kad nieko nemokame", – tikino R.Šimašius.

VŠT teisininkė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad jei fiziškai iš "Veolia" būtų išieškotas vienas euras, tai vienas euras fondui ir atitektų.

Opozicija suabejojo

Kaip jau rašė "Vilniaus diena", Savivaldybės tarybos opozicija kritikavo tokį teisminio ginčo finansavimo metodą ir teigė, kad dėl šio susitarimo suinteresuotos šalys gali gauti iki 30 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Mat sutarties sąlygose nėra aiškiai apibrėžta, kas yra sėkmė, – pavyzdžiui, ar vieno šilumos siurblio priteisimas būtų laikomas sėkme.

560 mln. eurų – jau tiek iš Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ketina prisiteisti sostinės meras R.Šimašius, nors ankstesnė ieškinio suma buvo vos per 400 mln. eurų.

Kaip teigė finansavimo modelį tyrusios Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas, komisijos tikslas buvo ištirti, ar pagal minimą finansavimo sutartį mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudoti skaidriai. Deja, tyrimas parodė, kad sutartis prasilenkia su Vilniaus miesto tarybos sprendime nustatyta pagrindine sąlyga.

Taryba nusprendė, kad rizikos kapitalo fondui maksimali grąžintina 25,6 mln. eurų (be PVM) suma mokama proporcingai arbitraže išieškotai sumai, o finansavimo sutartyje nustatyta daug kitų papildomų sąlygų, kurias įvykdžius arba aplinkybėms susiklosčius, fondas gali pretenduoti į labai įspūdingą sėkmės mokestį.

Nors pačioje finansavimo sutartyje rašoma, kad sėkmės mokestis mokamas tik kai byla laimima, tačiau komisijos tyrimo metu nustatyta, kad ir bylos laimėjimas, ir tai, kas laikoma sėkme, yra visiškai neapibrėžtos sąvokos. Keisčiausias komisijai pasirodė sutarties punktas, kuriame "sėkme" laikoma netgi tai, kad Stokholmo arbitraže savivaldybė nieko nelaimi, bet Lietuva laimi kitą bylą prieš "Veolia" Vašingtono arbitraže. Tokiu atveju fondui "PI" priklauso dalis sėkmės mokesčio.

Tik viešieji ryšiai

Po mero R.Šimašiaus pasisakymo "Vilniaus dienos" kalbintas savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Sadauskas teigė, kad tenka apgailestauti, jog R.Šimašius eilinį kartą giriasi darbais, kurių dar nenuveikė – šiai dienai nėra jokio palankaus teismo sprendimo. Tad jo pasisakymus galima vertinti tik kaip viešųjų ryšių akciją.

"Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuota, kad sėkmės mokestis numeris du, kuris tam tikrais atvejais gali siekti iki 20 mln. eurų, priklausytų mokėti ir nežymaus laimėjimo atveju. Todėl teiginys, kad pralaimėjus nieko nereikės mokėti, visiškai prieštarauja Antikorupcijos komisijos išvadoms. Jei šis teiginys būtų teisingas, taip turėtų būti parašyta ir sutartyje, tačiau to nėra. Kyla klausimas – kodėl?" – klausė V.Sadauskas.

Todėl teiginys, kad pralaimėjus nieko nereikės mokėti, visiškai prieštarauja Antikorupcijos komisijos išvadoms.

Jo teigimu, neseniai skelbta, kad Stokholmo prekybos rūmų arbitraže – tam pačiame arbitraže, kur bus nagrinėjamas ir Vilniaus savivaldybės ieškinys koncernui "Veolia" – buvo atmestas Lietuvos valstybės ieškinys dėl 1,4 mlrd. eurų dujų kompensacijos "Gazpromui". Kaip rezultatas liko tik 10,5 mln. eurų sumokėtų bylinėjimosi išlaidų, iš jų 9,5 mln. eurų atiteko vienai iš tų pačių advokatų kontorų, kurios ir šiame bylinėjimesi atstovaus Vilniaus savivaldybę. "Ten tyra toks rezultatas, koks bus šioje byloje – negaliu komentuoti. Tikiuosi, kad jis bus sėkmingas, tačiau pats finansavimo modelis, kaip ir minėjau, Antikorupcijos komisijai kelia daug klausimų", – sako V.Sadauskas.

Vertina institucijos

Antikorupcijos komisija, pristačiusi savo tyrimo rezultatus, kreipėsi į aštuonias institucijas, tarp jų ir Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Konkurencijos tarybą, Seimą, prašydama juos įvertinti.

V.Sadausko žiniomis, kai kuriose tyrimas dar vyksta, pavyzdžiui, Konkurencijos taryboje dėl to, kaip buvo iš anksto parinktas konkretus rizikos fondas ir dėl kitų aplinkybių. Mat tyrimo metu Antikorupcijos komisijai nepavyko gauti jokių įrodymų, kaip buvo pasirinktas konkretus rizikos kapitalo fondas "PI".

Savivaldybė paskelbė, kad Generalinė prokuratūra viešojo intereso pažeidimo susitarime su "Profile Investment" nenustatė ir atsisakė pradėti tyrimą.

V.Sadauskas teigia, kad Antikorupcijos komisija iš Generalinės prokuratūros oficialaus atsakymo, kad buvo nutrauktas tyrimas, nėra gavusi.

Negana to, meras R.Šimašius, Antikorupcijos komisijai atliekant tyrimą, visiškai nebendradarbiavo, neatsakė nė į vieną komisijos raštą, kviestas neatėjo nė į vieną posėdį. Todėl komisija nusprendė kreiptis į Etikos komisiją su prašymu įvertinti, ar toks mero elgesys etiškas. V.Sadausko žiniomis, Etikos komisija šiuo metu vertina R.Šimašiaus elgesį.