Pereiti į pagrindinį turinį

Rajono ekonomiką gelbės Karmėlava

2009-01-30 09:00
Rajono ekonomiką gelbės Karmėlava
Rajono ekonomiką gelbės Karmėlava / Tomo Raginos nuotr. Nesipriešino: dvidešimt rajono tarybos narių pritarė bendrajam planui, septyni susilaikė.

Kauno rajono savivaldybės taryba be didesnių ginčų patvirtino dvejus metus rengtą bendrąjį planą.

Protestų pavyko išvengti

Prieštaringų vertinimų sulaukęs Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas vakar patvirtintas be aistrų. Prieš posėdį nesulaukta nei rajono gyventojų, nei verslininkų protestų.

"Rengiant šį planą buvo atsižvelgta į prioritetines kryptis ir subalansuotą, o ne vienos krypties plėtrą. Atsižvelgta į paveldo, infrastruktūros, socialinės ir komercinės paskirties objektus", – pastebėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Bendrojo plano koncepcija galios 25 metus, o sprendiniai – dešimt metų. Planui parengti išleista apie 2,3 mln. litų.

Iš 60 Lietuvos savivaldybių savo teritorijų bendruosius planus yra patvirtinusios 42 savivaldybės.

Miestas susijęs su rajonu

Naujajame dokumente numatyta daugiausiai dėmesio skirti Karmėlavos, Garliavos, Domeikavos, Raudondvario ir Vilkijos plėtrai. Šios vietovės įvardytos kaip prioritetinės. Rajono vadovai pripažino, kad jų interesai glaudžiai susiję su ir Kauno miestu.

Karmėlavos oro uostas turėtų tapti pagrindiniais šalies oro vartais, todėl formuojant aplinkines teritorijas atsižvelgta, kaip vystysis ši teritorija. Laisvoji ekonominė zona užims 534 ha plotą.

Šalia Karmėlavos oro uosto turėtų iškilti viešasis logistikos centras. Šiam objektui numatyta ir kita alternatyva – neužstatyta teritorija prie Mauručių.

Kadangi Karmėlavos kapinių plėsti nebeįmanoma, rajono bendrajame plane numatytos vietos naujoms miesto kapinėms. Viena jų – Vainatrakio kaime, kita – Domeikavos seniūnijoje, Eigirgaloje.

Inžinerinės infrastruktūros brėžinyje numatytas Ežerėlio dumblo laukas, į kurį vežamas Marvelės vandens valymo įrenginiuose nusodintas dumblas. Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą Kauno rajone iki 2010 m. liks tik Lapių sąvartynas.

Yra nematomų objektų

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Bancevičiaus, kol buvo svarstomas bendrasis planas, sulaukta daugiau kaip 500 gyventojų, jų grupių ar juridinių asmenų skundų ir atsiliepimų. Maždaug pusė jų buvo patenkinti, trylika sulaukė neigiamų atsakymų. Rajono savivaldybės vadovai tikino neturintys duomenų, kad kas nors bendrojo plano sprendinius būtų apskundęs teismui, tačiau neatmetė galimybės, kad skundų dar bus.

Opozicijai atstovaujantis rajono tarybos narys Artūras Orlauskas atkreipė dėmesį, kad bendrasis planas neatitinka realios situacijos. "Prie magistralės už Garliavos bendrajame plane numatyta žemės ūkio paskirties žemė ir teritorija komercinei plėtrai, tačiau ten jau stovi "Iveco", centras, kiti objektai", – pastebėjo tarybos narys. Architektas Laurynas Byla teisinosi, kad atsižvelgta į duomenis, kurie Kadastro registre fiksuoti iki 2008 m. vasarį.

"Dar 2005 m. ten buvo numatyta komercinės paskirties plėtra. Leidimą statyti gavome 2006 m. spalį, o naujas mūsų servisas buvo pastatytas 2007-ųjų rugsėjį", – vardijo bendrovės "Ivetra ir Ko" direktorius Aloyzas Gureckas. Jis nustebo iš žurnalistų sužinojęs, kad vakar patvirtintame rajono bendrajame plane įmonės statiniai neegzistuoja.

Kęstutis Deveikis


Užliedžių seniūnijoje įsikūrusios bendrovės "Ledana" direktorius

Dėl to, kad iki šiol nebuvo bendrojo plano, man problemų nekilo. Dalyvavau, kai buvo svarstomas plano projektas. Jis sukėlė juoką. Utopinis planas "Maskva–Vasiukai". Dvejus metus dirbo, 2 mln. išleido ir spalvotai nupiešė traukos centrus, didelis čia darbas. Nubraižė kurortines zonas, o statyti nieko neleidžia. Vizijos ir numatyti traukos centrai keistai atrodo. Labiausiai patiko, kad šalia autostrados Kaunas–Klaipėda numatyta komercinės paskirties plėtra. Tai dar įmanoma įgyvendinti.


Vytautas Garbenis


Domeikavoje įsikūrusios bendrovės "Autokurtas" direktorius

Praradome daugiau kaip metus dėl biurokratijos ir nerangumo rajono savivaldybėje. Dėl to, kad iki šiol nebuvo rajono teritorijos bendrojo plano, kildavo daug problemų įsigyjant sklypus. Nebuvo aišku, ką pirkti, nes niekas nežinojo, į kurią pusę viskas palinks. Seniau buvome nusižiūrėję sklypą servisui, o dabar ten žmonės pasistatė gyvenamuosius namus. 50 m nuo namo ribos nieko negali daryti. Jeigu yra pramoninė zona, tokia ir turi būti, be gyvenamųjų namų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų