Specialistai primena, kad šiuolaikiškas gydymas padeda kontroliuoti šią ligą, o sergantieji gali gyventi visavertį gyvenimą. Šviečiamąjį renginį vilniečiams vedė duetas „Tarp mūsų mergaičių“ – Livija Gradauskienė ir Asta Stašaitytė.

Lietuvoje astmos liga diagnozuota beveik 60 tūkstančių gyventojų, net 40 proc. jų – vaikai. Kasmet augantis sergančiųjų skaičius liudija, jog astmos kontrolei reikia skirti vis daugiau pastangų.

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė teigia, kad gerokai pasikeitė ir visuomenės požiūris į astmą. „Anksčiau ši liga buvo tarsi nuosprendis pacientui. Dabar žmonės pripažįsta, kad ją galima efektyviai gydyti ir kontroliuoti. Ji nebetrukdo gyventi, dirbti ar užsiimti mėgstama veikla. Pasaulyje yra nemažai profesionalių sportininkų, kurie serga astma, tačiau vis vien pasiekia aukščiausių rezultatų“, – pasakojo A. Blažienė.

Tarptautinės astmos dienos proga vykusiame renginyje vedėja L. Gradauskienė prisipažino, kad jai astma – labai gerai pažįstama: „Vienas  mano artimųjų taip pat serga šia liga, tad puikiai suprantu, ką patiria tiek sergantysis, tiek jo šeima. Žinau, kad, norint gyventi visavertį gyvenimą, būtina aplink save sukurti tokią aplinką, kurioje nebūtų astmos priepuolius galinčių išprovokuoti veiksnių, ir nuolat konsultuotis su medikais.“

Renginyje skaudžia patirtimi pasidalijo Lietuvos teatro ir televizijos aktorė I. Stasiulytė – ji atkakliai kovojo su šia liga. „Pavasaris man būdavo tarsi košmaras, tuomet vengdavau net eiti į lauką, o ypač ten, kur daug augmenijos. Šiandien esu sveika ir manau, kad kiekvienas gali pasiekti tokių rezultatų“, – sakė aktorė.

Sveikatingumo motyvatorė  V. Musvydaitės teigimu, jei astma tinkamai kontroliuojama, sergantieji gali sportuoti ir aktyviai leisti laiką gryname ore.

Mūsų šalyje kas dešimt dienų vidutiniškai astma diagnozuojama net 338 pacientams – tiek balionų į dangų buvo paleista ir minint Tarptautinę astmos dieną. Būtent tiek žmonių gali gauti modernėjantį gydymą ir nevaržyti savo gyvenimo. Vilniečiams buvo išdalyti ir  338 deguonies kokteiliai bei tiek pat dekoratyvinių vėjo malūnėlių, simbolizuojančių lengvesnį kvėpavimą.

Per metus visame pasaulyje sergančiųjų vidutiniškai padaugėja net 33 milijonais. Vien per 2014 metus Lietuvoje užregistruota daugiau nei 12 tūkstančių naujų ligos atvejų.

Tarptautinės astmos dienos minėjimą mūsų šalyje organizavo Astmos klubų asociacija, Lietuvos medicinos studentų asociacija ir  sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

STATISTIKA

·      Nuo kvėpavimo takų ligų pasaulyje kasmet miršta net 4,3 milijonai žmonių

·      2011 metais visame pasaulyje sergančiųjų astma buvo 235 milijonai, 2014 metų duomenimis skaičius išaugo iki 334 milijonų.

·      Vidutiniškai per metus visame pasaulyje sergančiųjų skaičius padidėja net 33-jais milijonais.

·      Šiandien Lietuvoje astma serga beveik 60 tūkstančiai gyventojų, net 40 proc. jų – vaikai.

·      Vien per 2014 metus buvo užregistruota virš 12 tūkstančių naujų ligos atvejų.

·       Lietuvoje kas dešimt dienų vidutiniškai astma diagnozuojama net

338-iems pacientams.

ASTMOS GYDYMO ISTORIJA

·      Rašytiniuose šaltiniuose dar 2600 metų prieš Kristų Kinijoje buvo paminėta astma kaip „triukšmingas kvėpavimas“.

·      Maždaug 1700 m. pr. Kr. babiloniečių „Hamurabio teisyne“ įrašyti ir pirmieji astmos simptomai: „Atliekant darbą plaučiuose girdimas švokštimas“.

·      400 m. pr. Kr. šiai ligai astmos pavadinimą suteikė Hipokratas.

·      Plinijus Vyresnysis apie 50-uosius metus sergančiuosius astma gydė juos girdydamas laukinių arklių krauju ir duodamas suvalgyti 21 šimtakojį, išmirkytą meduje.

·      XII amžiuje egiptiečių daktarai astmą gydė poilsiu ir didelį dėmesį skyrė mitybai: pacientams leisdavo vartoti tik labai nedidelį kiekį vyno, patardavo laikytis specialios dietos.

·      1500 m. iš Amerikos į Europą buvo atvežtas tabakas, jį gydytojai skirdavo kosuliui sukelti, kad būtų pašalintos susikaupusias gleivės.

·      Centrinėje Amerikoje actekai skrepliams iš kvėpavimo takų išvalyti naudojo augalą – efedrą.

·      Pietų Amerikoje inkai astmą gydydavo džiovintais kokos lapais.

·      1969 m. Pirmieji trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai astmai gydyti.

·      1972 m. Pirmieji inhaliaciniai kvėpavimo takų uždegimą slopinantys vaistai astmai gydyti.

·      1975 m. Pirmieji į nosį purškiami uždegimą slopinantys vaistai alerginei slogai gydyti.

·      1980-ųjų vidurys. Pirmasis sausų miltelių inhaliatorius su dozatoriumi – novatoriškas dizainas, kaskart užtikrinantis tikslias dozes.

·      1990 m. Pirmieji ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai astmai gydyti.

·      1998 m. Pirmasis inhaliacinių priešuždegiminių ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų derinys viename inhaliatoriuje, skirtas astmos gydymui.

·      2003 m. Pirmasis inhaliacinių priešuždegiminių ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų derinys, skirtas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti.

·      2000-ųjų vidurys. GSK buvo pirmoji farmacijos bendrovė, panaudojusi fiksuotų dozių inhaliatorius su skaitikliais.

ATMOS PRIEPUOLIUS GALINTYS IŠPROVOKUOTI VEIKSNIAI

Alergenai. Astmos priepuolius alergiškiems pacientams sukelia įkvepiamieji patalpų ir aplinkos alergenai. Tai namų dulkių erkių, medžių, žolių, piktžolių žiedadulkių, pelėsinių grybelių, naminių gyvūnėlių (katės, šuns, triušio, žiurkėno, jūros kiaulytės, degu ir kitų, išskyrus roplius), paukščių (papūgos), tarakonų alergenai.

Rūkymas ir oro dirgikliai. Ir aktyvus, ir pasyvus tabako rūkymas pagreitina kvėpavimo funkcijos praradimą, pablogina astmos eigą ir sumažina vaistų nuo uždegimo poveikį. Rūkančiajam visada sunkiau kontroliuoti astmą nei nerūkančiajam. Išorinėje aplinkoje ir patalpų ar darbo aplinkoje esantys aerozoliai, dažai, įvairios lakiosios medžiagos, kvepalai, išmetamosios dujos, kietasis kuras, oro temperatūros kaita gali sukelti alerginės ir nealerginės astmos priepuolių.

Maisto alergenai. Maisto alergenai reikšmingesni vaikams. Astmos priepuolis ištinka kartu su kitais alergijos maistui požymiais.

Infekcija. Dažniausiai nealerginės astmos paūmėjimą sukelia rinovirusai, gripo ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai, rečiau – bakterijos ar grybeliai. Alergine astma sergantiesiems infekcija sukelia arba sustiprina alergeno sukeltus astmos priepuolius.

Fizinis krūvis. Fizinio krūvio sukeltas kosulys ir dusulys yra būdingas astmos simptomas, kurio galima išvengti įkvėpus bronchus plečiančio vaisto.

Emocinė įtampa, stiprus susijaudinimas. Psichologiniai veiksniai nėra reikšmingiausi astmai pasireikšti. Dažniau būna atvirkščiai, kai nekontroliuojama astma sukelia pacientui nuolatinę psichologinę įtampą.

Vaistai. Aspirinas ir kiti vaistai nuo uždegimo ir skausmo, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai.

KĄ DARYTI, IŠTIKUS ASTMOS PRIEPUOLIUI

·      Išeiti iš aplinkos, kurioje yra simptomus provokuojančių veiksnių: tabako dūmų, pelėsio, dulkių;

·      Kvėpuoti yra lengviau drėgname, vėsiame ore;

·      Kuo skubiau įkvėpti trumpo veikimo bronchus plečiančių vaistų;

·      Gerti daugiau skysčių;

·      Jei priepuolis pasikartoja greičiau nei po 3 valandų, kankina sunkėjantis dusulys ir išlieka sunkumo jausmas krūtinėje, nedelsiant reikia susisiekti su gydytoju arba nuvykti į skubiosios pagalbos skyrių.