Vilniuje žmonės skaito laikraščius, žiūri televizorių, klausosi radijo ir ginčijasi, ką kitą sekmadienį rinks į Seimą. Sostinės pakraščiuose viskas kitaip. Ten žmonėms rinkimai ir politikai – it keiksmažodžiai.

"Gyvenimą tik gadinat"

Atvykti į Naująją Vilnią paskatino istorija, išgirsta iš prisistatyti nepanorusio vaikino. Jo motiną, nešiojančią rinkėjo pažymėjimus, šiame rajone užpuolė vilkšunis.

"Ji užėjo į vieną kiemą ir pamatė pririštą šunį. Tačiau jo grandinė buvo arti penkių metrų ilgio, tai jis kaip šoko... Mama bandė bėgti, bet kur tau – šuo sudraskė striukę, šaliką, gerai, kad sveika liko. Iš namo iškart iššoko girti šeimininkai ir dar aprėkė: esą taip jums ir reikia, eikit iš čia su tais rinkimais, gyvenimą tik gadinat", – nemalonią istoriją prisiminė pašnekovas.

Naujoji Vilnia pasitinka skurdžiais pastatais ir tuščiomis gatvėmis. Kiek daugiau gyvybės netoli bažnyčios ar šalia esančiuose soduose. Tačiau ir čia praeiviai, vos išgirdę, jog norime kalbėtis apie rinkimus, tik mostelėjo ranka ir greitai spruko šalin. "Aš jau sena, man tik žemė rūpi, kas man ta politika", – burbtelėjo pro šalį eidama pagyvenusi moteris.

Užkalbintas stalius Boleslovas pusiau rusiškai, pusiau laužyta lietuvių kalba teigė net nelabai žinantis, kada tiksliai bus tie rinkimai. "Net nežinau, kas balotiruojasi: ateis rinkimų diena, pasiimsiu lapelį ir ieškosiu labiau pažįstamų pavardžių. Aš ne vienas toks – pažiūrėkit į aplinkinius. Kiekvienas savo reikalais užsiima, toli mums iki rinkimų. Politikai visi netikę, nežinau, kas turėtų atsitikti, kad ta valdžioje atsivėrusi piktžaizdė užgytų", – atviravo vyras.

Soduose sutikta prekybos centro kasininkė Ana tiesiai šviesiai išrėžė: "Nebalsuosiu. O kam? Vis vien visi tik sau naudos žiūri. Jei išrinksime tuos, kurie žmonėms bus geri, jie Seime ilgai neužsisėdės." Moteris buvo šventai įsitikinusi, kad rinkimai vyks spalio 16-ąją, tačiau tądien iš jų šeimos prie balsadėžės nebent dukra pasuksianti.

Bus dar blogiau

Apsilankius Naujojoje Vilnioje laikas leistis dar toliau, į Salininkus. Gyvenvietė, nuo Vilniaus centro nutolusi per penkis kilometrus, pasitiko nesvetingai: vos išlipus iš autobuso prišoko didžiulis perkaręs šuo ir neatstojo net varomas. Jis nubėgo tik šalia pravažiavus automobiliui.

Kai taip pasisveikinama, suvoki, kad tie penki kilometrai iki centro reiškia labai daug. Sovietmetį primenančiose gatvėse viešpatauja vėjas ir tyla, ją sudrumsčia tik vienas kitas pensininkas. Čia žmonės irgi nekalbūs – žodžio "politika" lenkiasi kaip velnias kryžiaus.

Po ilgų derybų pašnekėti sutikusi pensininkė Janina iškart nuteikė pesimistiškai. "Bus dar blogiau, nei yra dabar. Paminėsit mano žodžius: kainos augs šimteriopai, tik labdarynai suklestės. Maža ką tie politikai žada: nei jie padidins išmokas, nei ką", – niūrią ateitį piešė Salininkų gyventoja. "Balsuoti eisiu, bet koks skirtumas? Balsuosim ar ne – vis vien jau viskas aišku, kas pateks, o kas ne" – demokratija Lietuvoje abejojo pašnekovė.

Skundžiasi tik tinginiai

Sibiriečiu prisistatęs Albertas teigė nepraleidęs nė vienų rinkimų – ir į šiuos eisiąs. Tik jam išsirinkti labai sunku, esą nė vienoje Europos valstybėje nėra tiek daug partijų. Būtų pora ar trejetas – dar apsispręstų.

"Kam tiek daug partijų Seime reikia? Juk dabar jie vienu klausimu ne vieną ir ne dvi nuomones skirtingas turi, ten dešimt skirtingų pasiūlymų būna. Ir iš diskusijų vien tušti plepalai lieka", – kalbėjo nepatenkintas vyriškis. "Kai buvau Sibire, tais laikais buvo tik viena partija. Irgi nieko gero, tačiau ten buvo vienas kraštutinumas, o pas mus dabar kitas", – sakė Albertas.

Autobuso stotelėje užkalbina pensininkė Alvyra nustebino – ji vienintelė iš pašnekovų nesiskundė blogu gyvenimu. "O ko čia skųstis? Tik tinginiai sunkiai gyvena. Su vyru pensijas gaunam, sode dirbam – sunku, bet verčiamės ir nesiskundžiam. O balsuoti būtinai eisiu. Pokyčių nesitikiu, bet pareiga yra pareiga", – nusišypsojo į devintą dešimtį įkopusi sodinininkė.