„Šis paminklas tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o yra tiesiog sovietinės politikos simbolis ir tiesiog jo šiuolaikinė Lietuva, šiuolaikinė valstybė turėtų nesaugoti kaip kultūros vertybės – mūsų pagrindinis tikslas buvo toks. Koks jo tolesnis likimas – tam yra savivalda, miestiečiai. Koks likimas lauks, čia yra savivaldybės reikalas“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jis žadėjo, kad ministerija suteiks „visą reikiamą pagalbą“, jei paminklą, pavyzdžiui, bus nuspręsta perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Ministro nuomone, nereikėtų ieškoti „pusėtinų sprendimų“ paliekant paminklą skvere, bet bandant jį pateikti kitame kontekste.

Pasak ministro, šią asmenybę reikėtų vertinti „kaip sovietinės, brutalios politikos simbolį“, ir tuomet „bus žymiai paprastesnė diskusija apie Cvirką, kaip kūrėją, kaip rašytoją, kultūros žmogų“.

„Situacija yra labai paprasta: arba mes sakome, kad jis mums tinka, arba sakome, kad jis mums netinka. Tai šioje vietoje, mano asmeninė nuomonė irgi tokia, kad jo turėtų nebūti. Bet labai svarbu, kad viskas būtų daroma civilizuotai, suvokiant, kad buvo tam tikras kontekstas. Ir muziejai tikrai galėtų priimti tokį eksponatą“, – tvirtino S. Kairys.

Antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas dėl sovietmečio rašytojo ir veikėjo įamžinimo.

Ekspertai paminklo klausimą sprendė sostinės mero Remigijaus Šimašiaus ir S. Kairio prašymu, o vienas argumentų panaikinti teisinę apsaugą buvo paties S. Kairio pakeisti vertinimo kriterijai, jog teisinė apsauga negali būti suteikta kūriniams, reprezentuojantiems asmenis, prisidėjusius prie gyventojų represijų organizavimo.

Vertinimo taryba taip pat linkusi įtraukti į kultūros vertybių registrą skverą, kuriame stovi paminklas, dėl to galutinių sprendimų tikimasi po savaitės.

P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.