Projekte siūloma Sapiegų parką suskirstyti į kelias zonas. Vienoje būtų formuojamas istorinis barokinis parkas, kitoje – angliško parko tipo zona, skirta bendruomenės reikmėms, trečioje – įrengiami įvairūs traukos taškai, pavyzdžiui, sveikatingumo takas, o parko prieigose – aktyvių pramogų zona.

Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis sako nusivylęs kraštovaizdžio architektų neaktyvumu.

„Per ankstesnius šio parko tvarkybos idėjų ir net projekto aptarimus girdėjome gausybę profesionalių kraštovaizdžio projektavimo specialistų kritikos ir įžvalgų, tad juo labiau gaila, kad nė vienas jų nerado motyvacijos sudėlioti realų scenarijų“, – teigė jis.

Anot M. Pakalnio, konkursui pateiktas darbas bus įvertintas, tačiau architektas pabrėžė, kad nereiškia, jog jis ir taps laimėtoju.

„Bus vertinama labai atidžiai, o jei projektas netiks, konkursas gali likti be rezultato“, – teigė M. Pakalnis.

Tarptautinį konkursą sutvarkyti Sapiegų parką ir jo prieigas Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė pernai spalį.

Tai ne pirmas jos skelbtas konkursas dėl šios teritorijos, ankstesnis sustabdytas sulaukus viešos kritikos.

Savivaldybė siekė iki 2020-ųjų vidurio atkurti barokinį Sapiegų parko vaizdą, sutvarkyti medžius ir krūmus, atstatyti mūrinę sieną, įrengti baseinus su fontanais, atkurti suoliukus.

Antakalnyje sostinėje esantis Sapiegų rūmų ansamblis – vienintelis Lietuvoje išlaikęs palyginti nedaug vėlesniais statiniais pažeistą teritoriją turintis barokinis rūmų ir parko ansamblis. Rūmus 1689–1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Frediano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.

XIX amžiaus pradžioje parko pastatuose įkurta ligoninė, įvairios gydymo, slaugos paslaugos čia buvo teikiamos iki 2015-ųjų, tuomet ligoninė iškelta, parke įkurtas startuoliams skirtas technologijų parkas.

Barokinė Sapiegų rezidencijos dalis yra pripažinta kultūros paveldo objektu.