Kodėl, atrodytų, analogiškų daugiabučių gyventojai gauna iki kelių kartų besiskiriančias sąskaitas už šildymą?

"Kauno energijos" ir "Kauno dienos" eksperimentas parodė: sąskaitų už buto šildymą dydis daugiausia priklauso nuo namo administratorių, namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojų bei pastato ir šiluminių mazgų būklės.

"Kartais net tų pačių metų statybos namai suvartoja skirtingus kiekius šilumos. Jeigu namo gyventojai vieningi ir stropūs, jie gali už šildymą mokėti mažiau", – įsitikinęs "Kauno energijos" Pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas. Jis pataria investuoti į namo renovaciją, senus langus ir laiptinės duris pakeisti naujomis, sandariomis.

Atlikome eksperimentą: palyginome kelių skirtingose miesto vietose esančių daugiabučių suvartojamą šilumos kiekį. Efektyviausias ir mažiausiai šilumos energijos sunaudojantis yra Radvilėnų plento 5 namas. Vieno kv. m šilumos kaina lapkritį tesiekė 0,7 lito. 54 kv. m buto šeimininkai lapkritį už šildymą mokėjo 35 litus. Šį namą pastačiusi bendrovė šiuo metu stato daugiabučius Verkių gatvėje. Esą naujieji pastatai būsią dar šiltesni ir efektyvesni. Kiekviename iš 60 butų yra įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, fiksuojantis tikslų šilumos suvartojimą.

"Kauno energijos" specialistai pavyzdiniu daugiabučio administratoriumi laiko Varpo gatvės 6 namo pirmininką Edvardą Vilimą. Stropi šilumos punkto priežiūra ir temperatūros reguliavimas leido priartinti namo šilumos suvartojimo rodiklius iki naujos statybos namų rodmenų. Lapkritį šio namo gyventojams vieno kv. m apšildymas kainavo 0,8 lito. Praėjusių metų vasarį teko mokėti 1,2 lito – tai yra vienas mažiausių mokesčių mieste.

"Taupome, naktį sumažiname temperatūrą iki 16 laipsnių, iki minimumo sumažiname ir karšto vandens temperatūrą", – receptą atskleidė E.Vilimas. Namo pirmininkas skaičiuoja: šilumos mazgo ir vamzdyno renovacija gyventojams kainavo 16 tūkst. litų. Investuojama buvo palengva, mokėjimai išskaidyti į mažas dalis, šiai renovacijai taupyta dešimt metų. Be kita ko, šio namo gyventojai yra atsisakę radiatorių laiptinėse.

Blogo administravimo pavyzdžiu galima laikyti Pramonės prospekto 49 namą. Šį namą prižiūrinti bendrovė "City service" atlieka tik būtiniausius darbus, tačiau be papildomų investicijų, kurias reikėtų apmokėti patiems gyventojams, teigiamų pasikeitimų tikėtis naivu.

Šio blokinio nerenovuoto namo gyventojai nėra įkūrę bendrijos, nėra pasirašę jungtinės veiklos sutarties ir atsisako skirti lėšų namui renovuoti.

"Dauguma gyventojų – pensininkai, invalidai arba mažai uždirbantys žmonės. Niekas nenori užsikrauti naujų įsipareigojimų bankams, todėl nesiryžtame imtis renovacijos. Be to, niekas neagituoja, bet, ko gero, ir tai nepadėtų", – pastebėjo šio namo gyventojas Jonas Kirbutas. Šiuo metu šio namo gyventojams vieno kv. m šildymas kainuoja 2,33 lito. Tai nėra pats prasčiausias rodiklis – kai kurių Kauno daugiabučių gyventojai už šildymą moka kelis kartus daugiau.