Kitą savaitę veikiausiai baigsis užsitęsęs šildymo sezonas. Deja, kovo sąskaitos vilniečių nedžiugins – mokėti teks tiek pat, kiek gruodį. Tiesa, šiluma Vilniuje šį sezoną šiek tiek pigo ir galbūt tokios tendencijos išliks ir ateityje.

Kovas brangesnis nei vasaris

Užsibuvusi žiema tikrai erzina vilniečius – ir dėl vangiai tirpstančio sniego, ir dėl nesibaigiančio šildymo sezono. Meteorologų prognozės palankios – kitą savaitę žadamas atšilimas, tad tikėtina, kad Vilniuje šildymo sezonas bus nutrauktas.

Kalbant apie sąskaitas, žinios ne tokios džiugios – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija žada, kad už kovą suvartotą šilumą mokėti teks bene tiek pat, kiek gruodį, mat vidutinė temperatūra tiek paskutinį praėjusių metų mėnesį, tiek šį kovą buvo –4,5 °C. Nors, pavyzdžiui, vasaris buvo gerokai šiltesnis – vidutinė temperatūra siekė –1,8 °C.

Šilumininkai primena, kad gyventojai gali patys nuspręsti nutraukti šildymo sezoną bet kuriuo metu – tereikia daugiau nei pusės gyventojų pritarimo. Jei name bendrijos nėra, apklausti gyventojus privalo namo administratorius.

Vilniuje šiek tiek pigo

Ne paslaptis, kad mažesnes šildymo sąskaitas gauna tos savivaldybės, kuriose šilumos gamybai naudoja daugiau biokuro ir juo pakeičia rusiškas dujas, o jų katilinėms įrengti buvo panaudota ES ar kitų šaltinių parama. Tai, pavyzdžiui, Molėtų, Ignalinos, Širvintų savivaldybės (čia šilumos kainos vidurkis siekia 21 centą už 1 kWh).

Vilniuje biokuro dalis esą siekia 13 proc., tad ir šilumos kainos, nors mažesnės, nei, pavyzdžiui, Kaune ar Alytuje, pagal dydį yra 22-oje vietoje iš 38 savivaldybių.

Beje, nuo spalio šilumos kainos Vilniuje sumažėjo 1,76 cento (iki 28,86 cento už 1 kWh). Tačiau tai situacijos smarkiai nepagerino. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, kainos krito ir dėl didesnio biokuro naudojimo, ir dėl sumažėjusių gamtinių dujų kainų.

Tad pagrindinis klausimas – ar gali būti vilniečių sąskaitos mažesnės bent kitą šildymo sezoną?

Viltis – nepriklausomi tiekėjai

Vilniaus mero Artūro Zuoko patarėjas energetikos klausimais Martynas Nagevičius pripažino, jog tikimybė, kad kitą sezoną vilniečiai už šilumą mokės mažiau, visai įmanoma dėl kelių priežasčių: tikėtino dujų pigimo, vadinamojo Imbraso mokesčio pabaigos ir Prezidentės pasiūlytų bei Seimo patvirtintų Šilumos ūkio įstatymo pataisų, įpareigosiančių stambiuosius šilumos tiekėjus supirkti šilumą iš nepriklausomų tiekėjų be papildomų kliūčių.

„Nuo kito šildymo sezono pradžios vilniečiai baigs mokėti tą 2 centų priemoką – skolą, susikaupusią dar prie mero Juozo Imbraso, kai nebuvo didinama šilumos kaina, o Kainų komisija tai pripažino kaip skolą. Jei gamtinių dujų kainos toliau kris, tai taip pat galėtų sumažinti kainą. Be to, atsiranda dar bent pora vadinamųjų nepriklausomų šilumos gamintojų – be “Grigiškių„ ir “Vilniaus baldų„, baigti prisijungti nori ir “Aliejaus investicijos„ bei “Pramonės energija„. Viskas priklausys nuo to, kokia susidarys konkurencija“, – sakė jis.

Keletą metų A. Zuokas aktyviai siūlė dar vieną idėją, kaip atpiginti šilumą didiesiems miestas, – t. y. Lietuvos elektrinei Elektrėnuose skiriamas elektros gamybos kvotas atiduoti termofikacinėms elektrinėms (tarp jų – ir Vilniaus).

„Bet Elektrėnams kvota šiuo metu ir taip sumažinta, tad atimti jau nebėra ką“, – pripažino pasikeitusias aplinkybes mero patarėjas.

Be biokuro – nė iš vietos?

Anot V. Stasiūno, tikėtis, kad sąskaitos mažės dėl to, jog pinga dujos, taip pat neverta, tad dėmesys esą turėtų būti skiriamas biokurui.

„Didžiausią įtaką šildymo sąskaitoms turi kuro kaina. Tačiau gamtinių dujų kaina niekada nesumažės tiek, kad būtų galima sumažinti šilumos kainas, palyginti su perėjimu prie biokuro. Pavyzdžiui, jei 2010-aisiais Vilniaus taryba būtų patvirtinusi 3-iosios šiluminės elektrinės pervedimą prie biokuro, vilniečiams šiluma būtų pigesnė. Buvo ir dar vienas projektas – 2011-aisiais turėjo būti paleista ir biokoogeneracinė elektrinė, kūrenanti komunalines atliekas. Jei šie projektai būtų buvę įgyvendinti, šiluma vilniečiams būtų kainavusi galbūt ir 22–24 centus už 1 kWh“, – dėstė V. Stasiūnas.

Jis taip pat priminė, kad 2012-aisiais Vilniaus taryba pritarė 2-osios elektrinės 50 kW galingumo biokuro katilo statyboms, tačiau tarybos konservatorių frakcija apskundė sprendimą prokuratūrai. Ši nieko bloga investiciniame projekte neįžvelgė.

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas informavo, kad, nepaisydamas prokurorų sprendimo, prancūzų koncernas „Dalkia“, valdantis „Vilniaus energiją“, nusprendė investicijų atsisakyti.

„Šiuo atveju iš mūsų pusės padaryta viskas, o kokiais sumetimais nieko nedaro “Dalkia„, – ar dėl to, kad jų niekas nenori, ar dar dėl ko nors, – negaliu pasakyti“, – sakė jis.

Anot pačių „Dalkios“ atstovų, investuoti į biokuro katilinę atsisakyta dėl nepalankios politinės aplinkos. Esą, investicijų laukia 42 valstybės, kuriose veikia bendrovė.

Reikia valstybės ar ES paramos

Tačiau Vilniaus šilumos tinklų vadovas tikino, kad net įgyvendinus minėtus projektus vilniečių sąskaitos kažin ar smarkiai sumažėtų.

„Nepasakyčiau, kad šiluma būtų drastiškai atpigusi, na, būtų gal pigiau keliais centais. Juk kainuoja ir statybos – tokiame ūkyje drastiškų permainų būti negali“, – pripažino A. Keserauskas ir pridūrė, kad jei perėjimas prie biokuro būtų remiamas Valstybės ar iš ES fondų, tik tuomet šių reformų kaina negultų ant gyventojų pečių.

Vilniaus savivaldybės šilumos tiekimo sutartis su „Vilniaus energija“ baigiasi 2016-ųjų pabaigoje – tuomet politikai turės spręsti, ar sutartį pratęsti, ar ieškoti naujo tiekėjo.