Vingailė Šidlauskaitė sako, kad savanorystė jai padėjo atrasti save. Šiuo metu mergina studijuoja technologijų pedagogikos specialybę Lietuvos edukologijos universitete. Tačiau kelias į studijas nebuvo toks tiesus. Vingailė mokėsi ir profesinėje mokykloje, ir savanoriauti teko, kol atrado savo kelią. Po mokyklos ji jau buvo apsisprendusi, kur maždaug norėtų studijuoti. „Turėjau kelis variantus. Norėjau studijuoti Vilniaus kolegijoje arba LEU, nes šios aukštosios mokyklos turėjo programas, kurios sutapo su profesinės mokyklos programa, kurią jau buvau baigusi. „Labai norėjau įgyti aukštąjį išsilavinimą ir pagilinti žinias“, – sako studentė.

Mokykloje geriausiai sekėsi humanitariniai ir meniniai mokslai. „Labiausiai domėjausi meniniais mokslais, vėliau pradėjau domėtis vaikų auklėjimu, mokymu, dar mokykloje bandžiau dalyvauti įvairiuose savanoriškuose projektuose, kad galėčiau atrasti save. Man labai gerai sekėsi dirbti su vaikais. Lietuvos edukologijos universitetą pasirinkau, kai pajutau, kad tai tikrai mano sritis. Pajutau, kad noriu būti mokytoja“, – apsisprendimą komentuoja LEU studentė.

Technologijų pedagogikos studijas Vingailė pasirinko, nes tai tiesiogiai siejosi su jos baigta profesinės mokyklos specialybe – mitybos technologijomis. Mergina norėjo tęsti studijas, gilinti žinias ir tobulėti šioje srityje, kad vėliau galėtų dirbti mokytoja. Gal net ir baigtoje profesinėje mokykloje. „Man šios studijos davė labai daug naudos asmeniniame ir praktiniame gyvenime. Bakalauro studijos universitete įkvėpė mane toliau tęsti studijas magistratūroje ir sieti savo gyvenimą su praktine veikla, mokymu visą gyvenimą, toliau dirbti, atlikti tyrimus pedagogikos srityje. Po studijų noriu rasti darbą mokykloje, studijuoti magistratūroje. Tikiu, kad gyvenimas viską sudėlios į savo vietas“, – sako LEU studentė.

Mergina tikina, jog universitetas jai suteikė pedagoginių žinių apie vaiko raidą, kaip organizuoti pamokas, praktinės veiklos ir pan. „Nutariau po 10 klasių įgyti profesiją. Pasirinkau virėjo-konditerio specialybę profesinėje mokykloje. Man labai patiko gaminti, bet virėja tapti nenorėjau, tik gauti asmeninių žinių. Aš pagalvojau, kad verta baigti profesinę mokyklą. Juk nieko neprarasiu, gausiu vidurinės mokyklos atestatą ir dar profesiją, o apie tolimesnes studijas, žinoma, planavau. Visą vaikystę augau Vilniaus senamiestyje. Kol įstojau į universitetą. Visada norėjau baigti pedagoginius mokslus. Nuolat, kai pravažiuodavome su tėvais pro Lietuvos edukologijos universitetą, sakydavau jiems, kad čia mokysiuosi. Tėtis visada pykdavo, kad nesakyčiau to, ko nežinau, o mama girdavo“, – prisiminė savo vaikystę  V. Šidlauskaitė.

Vaikų auklėjimu būsima pedagogė susidomėjo tada, kai gimė jos pusseserė, kurią nuolat prižiūrėdavo. Vėliau mergina įsitraukė į savanorišką veiklą. „Viena mokytoja pasiūlė vasaros metu savanoriauti vaikų stovykloje. Man buvo 18 metų. Susižavėjau šia idėja ir taip pradėjau savo pedagoginę karjerą. Savanorystė man padėjo atrasti save“, – džiaugiasi LEU studentė.

Vilnietė sako, jog pedagogo vaidmuo visuomenėje jai atrodo labai svarbus. Tačiau merginą liūdina, kad pedagogo profesija mūsų visuomenėje nėra vertinama.

V. Šidlauskaitė studijuoja Lietuvos edukologijos universitete technologijų pedagogikos specialybę. Studentai čia mokosi technologijų dalykus: dizaino istoriją, dizainą ir dailės technologijas, konstrukcines medžiagas, etnokultūrą ir tekstilės technologijas, siuvinių projektavimą, konstravimą ir technologijas, maisto technologijas, vartojimo kultūrą, mitybos fiziologiją ir higieną; edukacinę multimediją, kompiuterinę grafiką, 3D grafiką mokykloje, nacionalinę ir pasaulio maisto kultūrą, interjero projektavimą, meno terapiją ir kt. Absolventai, baigę technologijų pedagogikos studijas Lietuvos edukologijos universitete, gali dirbti technologijų mokytojais bendrojo ugdymo mokyklose, neformaliojo švietimo įstaigose arba tęsti studijas magistrantūroje.