Vicemeras Stanislovas Buškevičius savivaldybės vardu paprašė prokurorų ištirti kinų veiklą Kaune. Tautinių mažumų atstovai tai įvertino kaip įtampos prieš kitataučius kurstymą.

Inicijavo ikiteisminį tyrimą

Nacionalistinių pažiūrų Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius susirūpino kinų invazija Kaune. Pastebėjęs, kad vis daugiau šios Azijos valstybės piliečių apsigyvena mūsų mieste, politikas prisiminė Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, pagal kurio vieną straipsnių leidimas dirbti užsieniečiui Lietuvoje gali būti suteikiamas tik jeigu nėra Lietuvos piliečio, atitinkančio darbdavio keliamus reikalavimus. Tokiu straipsniu papildyti įstatymą anksčiau yra pasiūlęs pats S.Buškevičius.

Vicemerui neramu, kad Vilniuje kinų kvartalas jau formuojasi, esą ir Kaune netrukus toks atsiras, jeigu nebus imtasi priemonių.

"Nesu nusiteikęs prieš kinus, bet jie čia atvažiuoja negavę darbo leidimų, nežinau, gal iš mėnulio nusileidžia parašiutais, – svarstė S.Buškevičius. – Jeigu jie neateina tuneliais, miškais, tai galima įtarti, kad paperka pasieniečius."

Ant Kauno mero oficialaus blanko S.Buškevičius išsiuntė laišką generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, prašydamas apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Dirbo visos institucijos

Gavusi S.Buškevičiaus prašymą Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo, pavesdama tam tikrus darbus Kauno apskrities mokesčių inspekcijai, Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui ir Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus viršininkui Antanui Nesteckiui. Pastarasis vicemerui pranešė apie kinų tautybės savininkų įmonėse rastus pažeidimus, nurodė, kokius įstatymus kinai pažeidė. Mokesčių inspekcija atkreipė dėmesį, kad per 2009 m. vienuolika mėnesių buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 tūkst. pažeidimų, tačiau tik maža dalis jų – kinų įmonėse.

Savo ruožtu Kauno apygardos prokuratūra vicemero prašymą atmetė, rekomenduodama atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Gąsdina prūsų likimu

Paklaustas, kodėl paprašė tikrinti būtent kinų parduotuves, S.Buškevičius tik kartojo, kad jis nėra nusistatęs prieš šios tautybės žmones. Tačiau vicemerui nepatinka, kad kitataučiai mūsų valstybėje dirba, kai didelė dalis Lietuvos piliečių sunkmečiu darbo neturi.

"Jeigu nėra lietuvio virėjo, tada galima priimti kiną, rusą, latvį, estą, bet pirma reikia paklausti, ar darbo biržoje nėra mūsiškio?" – žarstėsi idėjomis, prieštaringais pasiūlymais pagarsėjęs S.Buškevičius.

Savo priekaištus kitataučiams Kauno vicemeras dangsto skaudžia lietuvių istorine patirtimi. Esą lietuviai, būdami maža tauta, norėdami išlikti turi imtis apsaugos priemonių.

"Kiekviena maža tauta imasi gynybos priemonių ir tai yra natūralus gynybinis tautiškumas. Jeigu nenorime tapti mažuma savo valstybėje, pasiekti pavojingos ribos, turėtume imtis apsaugos priemonių", – S.Buškevičius gąsdina, kad antraip Lietuvos laukia Prūsijos likimas.

Šokiravo tautines mažumas

S.Buškevičiaus iniciatyva nesuprantama Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriui Dainiui Babilui.

Anot jo, vicemeras, prašydamas atidžiau tikrinti kinų įmones, demonstruoja, kad šios tautybės atstovams reikia papildomo dėmesio. Tokiu būdu visuomenei duodamas ženklas, kad kinai yra linkę daryti pažeidimus, piktybiškai nemokėti mokesčių.

"Dedamas tam tikras antspaudas ne konkrečiai ant įmonės, kuri tikrinama, bet sudaroma neigiama nuomonė apie visus kinus, kurie Lietuvoje bando surasti geresnį gyvenimą", – pabrėžė D.Babilas. Jis įsitikinęs, kad tokie politikų pareiškimai gali sukurti neigiamus stereotipus apie atskirą bendruomenę arba apie visas tautines mažumas.

"Politikai turėtų atskirti tautinius ir komercinius, verslo dalykus. Sustiprinti įmonių ar komercinių organizacijų kontrolę vien dėl to, kad jose dirba ne lietuvių tautybės žmonės, yra absurdas", – sakė D.Babilas. Esą dabar, jeigu vagystę įvykdo, pavyzdžiui, romas, tai akcentuojama, o jeigu latvis ar lietuvis – ne. Neetiška taikyti dvigubus standartus vien dėl to, kad žmonės yra gimę kinais, afganistaniečiais ar čečėnais.

Politikai, kad ir kokių pažiūrų jie būtų, turėtų nepamiršti žmogaus teisių, vadovautis lygiateisiškumo principais.

Labiausiai kenčia romai

Vadovaudamas centrui, į kurį suplūsta įvairių tautų atstovų, D.Babilas pastebi, kad labiausiai stereotipai trukdo gyventi romų tautybės atstovams. Dažniau diskriminuojami, šiuo atveju ne dėl tautybės, bet dėl religijos, ir musulmonai. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, nuo Vytauto laikų Kaune gyvenantys totoriai, nors ir yra musulmonai, neužgauliojami.

"Musulmonai, kurie renkasi į mečetę, yra užsiminę apie tam tikrus nemalonius atsitikimus, kai jie buvo vienaip ar kitaip pažeminti dėl religijos", – pasakojo D.Babilas.

Gausiausia iš tautinių mažumų Kaune rusų bendruomenė, kaip ir žydai, nėra diskriminuojami, priimami kaip lygiateisiai visuomenės nariai.

6,2 proc. Kauno gyventojų sudaro tautinės mažumos. Tai yra maždaug 20 tūkst. gyventojų.