Mieste ir keliuose gyvūnai – neretas reiškinys, tačiau, kaip atkreipia dėmesį gamtininkas, žmonės, išvydę laukinius gyvūnus, dažnai elgiasi netinkamai.

„Mano kolega, žinomas biologas sako: tik jokiu būdu nedarykite asmenukių su laukiniais gyvūnais. Iš tikro ne pati protingiausia mintis – pamačius gyvūną sukelti jam dar daugiau streso. Reikia kaip tik pasitraukti. O tarnybos, policija, jei įsijungia, turėtų neleisti transporto [eismo], leisti gyvūnui keliauti į žalius plotus. Pabaidytas gyvūnas, kaip jau ne kartą yra buvę ir Kaune, ir Vilniuje, ir ypač Klaipėdoje, bėga ir vitrinas išdaužia, ir žalojasi, ir žūsta“, – sako S. Paltanavičius.

Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad vairuotojai turėtų atsakingai rinktis greitį, važiuodami per mišką tamsiuoju paros metu, būti atsargesni. „Gyvūnai išdygsta kelyje taip staigiai, kad sustabdyti tiesiog neįmanoma. Tie ženklai „Laukiniai gyvūnai“ statomi ne šiaip sau. Tikrai reikia mažinti greitį. Kartais daroma klaida: šalia kelio pamato gyvūną, tai iš tolo arba privažiavę signalizuoja, kad jis pultų ir bėgtų. Didžiausia tikimybė – kad jis puls ir bėgs į kelią“, – aiškina S. Paltanavičius.

Jis spėja, kad trečiadienio vakarą į Vilniaus miesto centrą atklydęs šernas buvo pasimetęs. „Šitas atvejis yra simptomatinis. Šernai po vieną gamtoje negyvena, tai tikėtina, kad visi kiti yra žuvę. Afrikinis kiaulių maras „šienauja“ šernų populiaciją ir vienas pusantrų metų šernas, ne toks jau ir didelis, tiesiog pasimetęs keliavo“, – mano gamtininkas.

S. Paltanavičius sako, kad gelbėjant šerną trečiadienio vakarą suveikė jau išbandyta sistema: iš Kauno atvyko Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai, kurie gyvūną per atstumą užmigdė specialiu šautuvu. Tada jis buvo išvežtas ir aptvare dabar septynias dienas bus stebimas, ar nesergantis. Jeigu viskas gerai, netrukus šernas iškeliaus į miškus.