Vilniaus savivaldybė rado būdą, kaip atsikratyti skolų naštos, kartu leisti užsidirbti bankams ir atsiskaityti su bendrovėmis, kurios nesulaukdamos lėšų nuo 2008 m., sparčiai ritasi link bankroto.

Skolų – apie 900 mln. litų

Šiuo metu stengiamasi įsiūlyti bankams apie 250 mln. litų skolų, kurias savivaldybė vėliau galėtų padengti dalimis per penkerius metus. Bankai bendrovėms, kurioms skolinga savivaldybė, grąžintų tik 85 proc. sumos, bet tai padarytų iš karto.

Savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktoriaus Edmundo Kačkaus duomenimis, iš viso skolų yra susidarę apie 900 mln. litų. Dalis jų tempiasi dar nuo 2007 m., tačiau su skolininkais miesto valdžia laiku atsiskaityti nepajėgia.

Savivaldybės Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Edvardas Varoneckas pridūrė, kad apie 15 bendrovių jau yra padavusios savivaldybę į teismą dėl laiku negrąžintų lėšų. Bendra skolų suma siekia apie 25 mln. litų.

Teismai per brangu

Ši suma ne galutinė. Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas pabrėžė, kad dauguma bendrovių naudojasi Civiliniame kodekse numatyta teise prie skolos prisidurti dar ir 5–14 proc. metinių palūkanų. Jeigu skola susidariusi ne per metus, o dvejus, tai palūkanų dalis gali siekti ir apie 20–30 proc. visos sumos.

Kitaip tariant, jeigu savivaldybė bendrovei skolinga 1 mln. litų ir skolos negrąžina metus, tai teismas už tai gali papildomai priteisti iki 140 tūkst. litų metinių palūkanų. Jei skola nemokama dvejus metus, palūkanų gali susidaryti ir 280 tūkst. litų.

"Pinigai kainuoja. Civilinis kodeksas ir yra taip sudarytas, kad skolininkas nevengtų mokėjimo, nes laikui bėgant skola auga. Kitaip kiekvienas skolininkas džiaugtųsi galėdamas nemokėti. Tačiau bylinėtis ir laukti palūkanų gali tik tos bendrovės, kurioms šiuo metu nėra striuka su pinigais", – komentavo E.Vilkickas.

"Ginčas teisme paprastai trunka nuo 9 mėnesių iki 1,5 metų. Visi reikalauja, kad savivaldybei būtų priteista mokėti visą skolą iškart ir su palūkanomis. Tačiau mes prašome teismų atsižvelgti į sunkią savivaldybės finansinę padėtį ir skolą išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Teismai vis dažniau sutinka tenkinti savivaldybės prašymą", – antrino E.Varoneckas.

Idėja sudomino du bankus

Išeitį prieš du mėnesius pasiūlė savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamentas – perduoti savivaldybės skolas bankams. Idėjos esmė – kad pinigų nesulaukiančioms bendrovėms savivaldybės skolą bankai grąžintų iškart, o miesto valdžia su bankais atsiskaitytų dalimis per penkerius metus.

Prieš savaitę idėja pristatyta ir Vilniaus miesto tarybai. Politikai šio projekto pateikimui pritarė. Pagal projektą preliminariai bendrovėms būtų suteikta galimybė atgauti ne visą skolos dalį, o iki 15 proc. mažiau. Savivaldybė siekia, kad bankui lėšos būtų grąžinamos per nustatytą terminą be papildomų priemokų. Planuojama, kad bankams būtų galima perleisti iki 250 mln. litų savivaldybės finansinių įsipareigojimų.

"Jeigu pavytų susiderėti su bankais, savivaldybė galėtų atsikvėpti. Mūsų teisininkai galėtų užsiimti kitais reikalais, o ne vaikščioti į teismus. Mes irgi galėtume atsipūsti ir spręsti kitas miesto problemas, nesusijusias su skolų grąžinimu", – galimą idėjos naudą įvardijo E.Kačkus.

Šia savivaldybės idėja susidomėjo du šalies bankai – "Snoras" ir "Nordea". Su jais savivaldybė dar tik derasi dėl konkrečių skolų perdavimo sąlygų, todėl pirminių bankų pasiūlymų Finansų valdymo ir apskaitos departamento vadovas nekomentuoja. Derybos greičiausiai truks apie mėnesį.

"Bendrovėms, kurioms esame skolingi per 200 tūkst. litų, parašėme laiškus, ar jie sutiktų, kad skolą perimtų kitas kreditorius. Vieni sutiko, kiti ne, treti visai į laišką neatsakė. Negalėčiau pasakyti konkrečių jų atsakymo motyvų. Aišku tik tiek, kad tie, kurie kreiptųsi į bankus dėl skolos grąžinimo, prarastų galimybę skolą su 10–14 proc. palūkanomis išsiieškoti per teismus. Tačiau aš negaliu tvirtinti, kad sutartis su bankais bus pasirašyta. Tai tik mūsų siekis ir mes dirbame šia linkme. Koks bus rezultatas, kalbėti dar anksti", – tikino E.Kačkus.

Laukia ir miesto bendrovės

Jeigu savivaldybei pavyktų susiderėti su bankais dėl skolų perdavimo, ši sutartis praverstų ir savivaldybės bendrovėms. Mat tarp jų nėra nė vienos, su kuria savivaldybė atsiskaitytų laiku. Visoms už atliktus darbus miesto valdžia skolinga dešimtis milijonų litų. Lėšų nesulaukiančių bendrovių vadovai klimpsta į skolas už komunalines paslaugas, nesugeba laiku mokėti valstybei mokesčių ir darbuotojams atlyginimų.

Vienas pavyzdžių – savivaldybės valdomi "Vilniaus troleibusai". Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Striška atskleidė, kad savivaldybės skola bendrovei siekia 54,3 mln. litų. Jeigu savivaldybei pavyktų perduoti skolas bankams, pastarieji "Vilniaus troleibusams" iš karto grąžintų mažiausiai 85 proc. skolos. R.Striška pabrėžė, kad bendrovė neabejotinai pasinaudotų galimybe vienu ypu atgauti 46 mln. litų, o gal ir daugiau.

"Iš karto galėtume atsiskaityti su tiekėjais, Valstybine mokesčių inspekcija, sumokėti už elektrą, kitas paslaugas. Taip pat galėtume padengti 20 mln. litų paskolą, grąžinti kreditą už troleibusus. Mūsų skolos bendrai siekia apie 50 mln. litų. Gaila, bet jei pavyktų atgauti lėšas, gyventojams viešojo transporto bilietas nepigtų, nes mūsų skolos į bilieto kainą nėra įtrauktos", – komentavo R.Striška.

Tačiau E.Kačkus atkreipė dėmesį, kad net jei savivaldybė pasirašytų sutartį su bankais, ne visos bendrovės galėtų per juos susigrąžinti didžiąją dalį ilgai lauktų lėšų. Mat kiekvieną atvejį bankai turėtų nagrinėti atskirai, įvertinti visas rizikas ir tik paskui priimti sprendimą: padengti konkrečiai bendrovei savivaldybės skolą ar ne.