Sumažino asignavimus

Opozicinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje Seime ketvirtadienį ji tvirtino, kad situacija dėl nepriteklių šildymui, vandeniui, higienos priemonėms tęsiasi ne pirmus metus. Tačiau problemos paūmėjo, kai Vyriausybė šiemet 15 proc. sumažino asignavimus įstaigų prekėms ir paslaugoms, o biblioteka gavo apie 3 tūkst. kvadratinių metrų atnaujintų patalpų.

„Nematau kito būdo: jei valstybė nerems, reikės turbūt spyną ant bibliotekos užkabinti“, – aiškino ji.

E. Banionytė tvirtino, kad biblioteka, priešingai nei koncertinės įstaigos, mokamų paslaugų neteikia ir pati papildomais finansais pasirūpinti negali, o, pavyzdžiui, nesumokėjus skolų už elektrą, bibliotekos veikla būtų neįmanoma.

Nematau kito būdo: jei valstybė nerems, reikės turbūt spyną ant bibliotekos užkabinti.

Kartu ji pripažino, kad „yra progresas“ iš Kultūros ministerijos vertinant įstaigų išlaidas – šiuo metu bibliotekos paprašyta įvertinti finansinius poreikius iki 2022 metų, anksčiau jie esą būdavo „nuleidžiami iš viršaus“.

Konservatorių frakcijos posėdyje taip pat dalyvavęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas sakė, kad situacija nėra „tokia tragiška, kaip Italijoje“, kur asignavimai mažinami po 30 procentų, tačiau jis taip pat pripažino, kad dėl metų metais besivelkančių skolų, jei teatro biudžetas nepasieks mažiausiai 15 mln. eurų, jau kitąmet teatrui gali tekti apriboti veiklą.

„2020 metų antrą pusę – tikrai, jei gyvensime pagal dabartinį finansinį režimą, jei nebus skirta papildoma dotacija, tikrai susidursime su veiklos problemomis. Ta skola bus sunkiai valdoma, teks šiek tiek sumažinti veiklą: sumažinsime spektaklių skaičių, premjerų skaičių“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Jonas Sakalauskas, G. Kropio / Fotobanko nuotr.

LNOBT vadovas vis dėlto pripažino, kad iš Valstybės investicijų programos teatras atsinaujino instrumentus, nors tai „nebuvo daroma ilgą laiką“.

„Bet sisteminiai ir svarbūs pokyčiai neįvyko (...), proveržio nacionalinės įstaigos nemato“, – dėstė jis.

Kreipėsi į Vyriausybę ir kultūros ministrą

TS-LKD frakcijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir laikinąjį kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską dėl susidariusios kritinės situacijos tiek nacionalinėse, tiek valstybinėse kultūros įstaigose.

G. Landsbergis frakcijos vardu prašo peržiūrėti 2019 metų biudžeto asignavimus nacionalinėms kultūros įstaigoms bei valstybinių kultūros įstaigų biudžetus ir imtis priemonių perskirstyti Kultūros ministerijai skirtus asignavimus, o dėl institucijų, esančių atskirais asignavimų valdytojais, teikti 2019 m. valstybės biudžeto įstatymo patikslinimo projektą, kad būtų užtikrinta sklandi šių įstaigų veikla.

„Šiandien frakcijos posėdyje išgirdome labai aiškiai: jei įstaigos negaus papildomų lėšų, jos turės užsidaryti. Turint omenyje, kad valdančiųjų prioritetas yra kultūra, ar bent jau taip deklaruoja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tikimės, jog, tretiems šios Vyriausybės metams baigiantis, į kultūrą pagaliau bus nors kiek atsižvelgta ir merdinčios kultūros įstaigos sulauks deramo dėmesio", – teigė G. Landsbergis.

Ministras: teatrų ar bibliotekų uždaryti neketiname

Lėšų stygiumi besiskundžiančioms nacionalinėms kultūros įstaigoms bus ieškoma papildomų pinigų, tačiau jų vadovai turėtų imtis ir efektyvesnės vadybos, taupymo, sako kultūros ministras M. Kvietkauskas.

Ministras, reaguodamas į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) bei Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos vadovų pareiškimus dėl lėšų trūkumo, sako, kad dalis reikalavimų yra pagrįsti, o situacija iš dalies susidarė dėl pernai priimtų Vyriausybės sprendimų 15 proc. mažinti finansavimą šių įstaigų ūkinėms išlaidoms.

Tikrai noriu patikinti, kad jokių teatrų ar bibliotekų uždaryti neketiname.

„Tikrai noriu patikinti, kad jokių teatrų ar bibliotekų uždaryti neketiname, kartu su įstaigomis sprendžiame joms kylančias problemas ir matome galimybių šiemet valstybinėms kultūros įstaigoms, kurių problemos iš tiesų objektyvios, finansiškai padėti. Tačiau kartu siekiame pabrėžti, kad jų finansų valdymas turi būti efektyvus, jos turi siekti geresnės vadybos, naudoti turimas lėšas atsakingai“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė M. Kvietkauskas.

Susitikęs su A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktore E. Banionyte jis sakė detaliai aptaręs bibliotekos finansinę situaciją ir pripažino, kad „kai kur trūkumai yra objektyvus, bet kai kur lėšas būtų galima naudoti ir efektyviau, kai kurių nereikalingų išlaidų atsisakyti“. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, jog biblioteka moka nuomą, tačiau nedetalizavo už ką.

„Atsakymo iš bibliotekos ministerija negavo, galbūt vadovė galėtų pasakyti“, – teigė ministras.

M. Kvietkausko teigimu, LNOBT situacija yra „šiek tiek kita“, t. y. ji savarankiškai valdo asignavimus, o padidinti lėšas būtų galima tik peržiūrint biudžetą Vyriausybėje ir Seime, bet ne iš Kultūros ministerijos asignavimų.

Kartu jis pabrėžė sutaręs su LNOBT direktoriumi J. Sakalausku, kad bendromis pastangomis būtų galima pritraukti daugiau privačių mecenatų finansavimo.

„Manyčiau, repertuaro formavimo atžvilgiu, būtų galima pagalvoti, ar visos išlaidos tikrai nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia. Bet su vadovu esame ne kartą kalbėję, esame teatre ne kartą darę susitikimus su mecenatais – šią veiklą tikrai reikia stiprinti“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

J. Sakalauskas ketvirtadienį Seime opoziciniams konservatoriams užsiminė, kad jei įstaigos biudžetas kitąmet nesieks mažiausiai apie 15 mln. eurų, iškils problemų dėl repertuaro.

M. Kvietkauskas sakė, jog derybose dėl biudžeto „siekiame visą laiką pabrėžti, kad kultūra turi būti prioritetas finansavimo prasme“.

Klausimai dėl įstaigų lėšų kilo J. Sakalauskui viešai prabilus apie teatrą slegiančius ilgamečius įsiskolinimus, dėl kurių gali strigti koncertai, tuo metu A. Mickevičiaus bibliotekoje lankytojai buvo informuojami, jog tualetuose higienos reikmenų nėra dėl lėšų trūkumo.