Vilniaus meras Artūras Zuokas, regis, primiršo savo kalbas apie šių metų pavasarį Vilniuje atsirasiančią oro linijų bendrovę. Dabar sostinės oro vežėjo gimdymas numatytas kitų metų pavasarį.

Trūksta tik lėktuvų

Sostinės savivaldybės vadovas A.Zuokas dar prieš savivaldos rinkimus kaip vieną savo prioritetų įvardijo nacionalinės oro linijų bendrovės steigimą. Praėjusią vasarą jau eidamas mero pareigas jis svarstė, kad skrydžių bendrovę būtų galima steigti jau šį pavasarį.

Po mažiausiai dešimties susitikimų įvairiausiose pasaulio šalyse ir savivaldybės dangoraižyje meras, regis, deda tašką – jau kitų metų pavasarį Vilniuje atsiras oro linijų bendrovė „Air Lituanica“.

„Šį pirmadienį darbo grupė jau priėmė sprendimą steigti naują oro bendrovę, kurios pavadinimas bus “Air Lituanica„. Pradedame naują Lietuvos aviacijos istorijos puslapį“, – savaitės viduryje paskelbė A.Zuokas.

Mero svajonei įgyvendinti trūksta tik vieno oro linijų bendrovei veikti būtino dalyko – lėktuvų. Jų, kaip prisipažino A.Zuokas, nei savivaldybė, jei jos rasti neviešinami investuotojai neturi. Tačiau ir tai miesto vadovui neatrodo kliūtis.

„Lėktuvų pilnas pasaulis – nuvažiavot ir nusipirkot“, – sakė A.Zuokas.

Meras jau apsvarstė, kokia turėtų būti bendrovės „Air Lituanica“ struktūra. Savivaldybei esą priklausys 34 proc. įmonės akcijų, partneriams iš Lietuvos – 17 proc., 49 proc. – užsienio investuotojams.

A.Zuokas prognozuoja, kad pirmasis bendrovės „Air Lituanica“ reisas gali įvykti jau kitų metų pavasarį. Tačiau nežinia, ar steigiamas oro vežėjas veiks pagal praėjusiais metais mero apibrėžtą modelį – už milijoną eurų įsigyti du lėktuvus ir skraidyti jais šešis kartus per savaitę.

Informacijos mažai

Kasmet smarkiai augančio Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) generalinis direktorius Tomas Vaišvila dienraščiui sakė džiugiai priimantis kiekvieną žinią apie naujo vežėjo atsiradimą, tačiau konkretesnės informacijos apie mero planus kol kas nėra gavęs.

„Žinau tiek, kiek perskaičiau žiniasklaidoje. Daugiau jokios informacijos nesame gavę. Apskritai bet kokio naujo vežėjo atsiradimą vertiname teigiamai. Kiekvienas naujas rinkos dalyvis yra gera naujiena, jis yra laukiamas“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ kalbėjo T.Vaišvila.

Pastaruoju metu pigių skrydžių bendrovės iš Vilniaus vykdo vis daugiau skrydžių į įvairius Europos miestus. Dar daugiau krypčių atsiras vasarą, kai lietuviai rinksis atostogų keliones. Tačiau T.Vaišvila kol kas nesiima prognozuoti, ar sugebėtų naujasis vežėjas konkuruoti su dažnai itin mažas kainas siūlančiais konkurentais.

„Negaliu pasakyti, kaip bus dėl konkurencijos. Tiesiog trūksta informacijos. Šiandien dar nežinome, nei kur ta bendrovė skraidytų, nei kas būtų steigėjas, nei kainų. Tad kalbėti apie konkrečius dalykus yra labai sunku“, – pridūrė pašnekovas.

Tik pavadinimas?

Savivaldybė ne kartą yra skelbusi, jog meras apie savivaldybės planus aktyviai dirbti, kad Vilniuje atsirastų bazinis oro vežėjas, jau anksčiau informavo susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį. Šis esą palankiai vertina idėją turėti bazinę oro linijų bendrovę sostinėje.

Tačiau ir Susisiekimo ministerijos atstovai sako kol kas jokių konkrečių mero planų komentuoti negalintys, nes miesto vadovas nėra pateikęs jokios konkrečios informacijos apie galimus investuotojus.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas Martynas Čerkauskas dienraščiui sakė, kad meras ministerijai kol kas nepateikė jokio investuotojo planų.

„Visi žinome, kad šiuo atveju svarbiausia yra pinigai. Norint ką nors pradėti daryti, reikia turėti iš ko. Kol kas nežinome, kas yra tas savivaldybės rastas investuotojas ir ar iš viso jis jau rastas“, – kalbėjo ministerijos atstovas.

Jis pridūrė, jog pavadinimo registravimas nėra svarbiausias ir įtikinamas įrodymas, kad vežėjas Vilniuje tikrai atsiras.

„Suprantame, kad pavadinimas ir tėra tik pavadinimas. Apie svarbesnius dalykus neturime informacijos“, – pridūrė pašnekovas.

Nuomonės įvairios

Paskelbęs naujieną apie oro linijų bendrovės steigimą meras sulaukė įvairių reakcijų. Vieni gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ miesto vadovo žingsnius gyrė, kiti spėjo, kad tokios oro linijos greičiausiai bankrutuotų. Tačiau A.Zuokas šiuo klausimu nepalenkiamas.

„Niekas nenuėjo kelio, nepradėjęs juo eiti. Patarimų ir patarinėjančių, kad ne tuo keliu, ne tas laikas ir t. t., kaip visada yra daugiau nei einančių. Noriu paklausti, kaip vertinate pavadinimą?“ – skeptikams atsakė meras.

Kai kurie vilniečiai čia pat merui atkerta, kad sostinėje situacija per kelerius metus gerokai pasikeitė ir nebėra tokia tragiška. Esą pigių skrydžių bendrovės vykdo gana daug skrydžių, tad nacionaliniam vežėjui išsilaikyti būtų itin sunku.

A.Zuokas čia pateikia kitų Europos šalių pavyzdį. Esą Lietuva yra likusi vienintelė ES valstybė, kuri neturi savo oro vežėjo.

„Skeptikams – gal žinote ES šalį, kuri neturi savo bazinio oro vežėjo?“ – atkirto meras.

Derybos su latviais ir islandais

Praėjusių metų vasarą sostinės savivaldybės atstovai pranešė apie mero A.Zuoko susitikimus su finansinių sunkumų turinčios latvių skrydžių bendrovės „airBaltic“ ir dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ atstovais.

Vilniaus savivaldybė anuomet tvirtino, kad „airBaltic“ akcininkas, Latvijoje gana prieštaringai vertinamas Bertoltas Flickas žada parengti konkrečius pasiūlymus, kokius žingsnius žengiant Vilniuje būtų galima įsteigti naują oro vežėją.

B.Flicko analizė turėjo parodyti, ar sostinei reikia verslo klasės skrydžių, turistinių kelionių skrydžių, kokios kryptys būtų reikalingiausios ir pelningiausios.

Neaišku anuomet liko tik dėl banko „Snoras“, kurio atstovai neatskleidė, jis projekte dalyvautų kaip investuotojas ar kaip kreditorius, planų.

B.Flickas Lietuvoje yra įsteigęs skrydžių bendrovę „Baltijas aviacijas sistemas“ (BAS), tačiau ši įmonė skrydžių Lietuvoje vykdyti negali dėl nesutvarkytų dokumentų.

Gegužės gale A.Zuokas žiniasklaidai pranešė apie atnaujintas derybas su islandų kapitalo oro bendrove „Lithuanian Express“.

Vilniaus meras tąkart susitiko su vienu iš įmonės „Lithuanian Express“ steigėjų Thorsteinu Gudnasonu. Kaip sakė A.Zuokas, su įmonės atstovu buvo sutarta, kad Vilniaus miesto savivaldybė su bendrovės specialistais inicijuos darbo grupę dėl verslo plano baziniam oro vežėjui steigti sudarymo ir sutarties parengimo.

Savivaldybės atstovai po šio susitikimo tvirtino, esą pagal Th.Gudnasono pateiktą planą suformavus pakankamą įstatinį kapitalą ir gavus reikiamus leidimus, oro vežėjas reguliariuosius skrydžius galėtų pradėti jau kitų metų kovą.

Dabar jau akivaizdu, kad kovą vežėjas įsteigtas nebus.

Paieškos – net Kinijoje

Ieškodamas partnerių oro linijų bendrovei steigti meras gyrėsi susitikęs net su Kinijos ir Tailando vežėjų atstovais.

Savivaldybė buvo išplatinusi pranešimą apie mero inicijuotą susitikimą su Tailando oro bendrove „Thai Airways“. Šiai meras siūlė tapti bendrais bazinio oro vežėjo steigėjais.

Meras taip pat susitiko ir su Kinijos turizmo paslaugų įmonės „ComWa“, užsiimančios užsakomųjų skrydžių organizavimu, atstovais.

Kaip skelbė savivaldybė, bendrovė svarstė galimybę du kartus per savaitę organizuoti užsakomuosius skrydžius iš Pekino į keturis Europos miestus – Keblaviką, Dubliną, Paryžių, Barseloną.

Komentarai

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Žinoma, viešbučių ir restoranų verslui bazinis oro vežėjas būtų labai naudingas. Pirmiausia, būtų gerai, kad ne tik pigių oro vežėjų lėktuvais į Lietuvą atvyktų turistai, bet ir būtų vykdomi aukštesnės klasės skrydžiai, kuriuos dažniausiai renkasi viešbučių bei restoranų klientai. Mes juk labai norėtume, kad Lietuvoje būtų labiau plėtojamas medicinos ir konferencijų turizmas. Bazinis vežėjas prie to labai prisidėtų. Manau, kad pirmiausia reiktų galvoti apie atvykstančius kaimynus – lenkus, baltarusius. Lenkija šiuo požiūriu yra neišnaudota šalis, nereikia pamiršti joje gyvenančių milijonų žmonių, kurie automobiliu neatvažiuoja. Taip pat Lietuvai gana svarbūs būtų atvykėliai iš Vokietijos, Skandinavijos šalių.

Raimonda Balnienė

Valstybinio turizmo departamento direktorė

Dalyvaudamas tarptautinėse turizmo parodose, renginiuose ir dirbdamas su turizmo verslu, Valstybinis turizmo departamentas (VTD) susiduria su nacionalinio vežėjo problema. Mūsų kaimynai latviai ir estai šiuo atžvilgiu mus lenkia, nes gali daug lanksčiau kviesti turistus į savo šalis. VTD sveikina bet kokią iniciatyvą kurti nacionalinį vežėją, kuris galėtų pagerinti Lietuvos pasiekiamumą iš svarbiausių turizmo rinkų tiesioginiais skrydžiais.