Seimui pateiktas siūlymas, kad tik Vilniaus apygardos teismo pirmininkas arba jo įgaliotas šio teismo teisėjas galėtų sankcionuoti slaptą asmenų kontrolę.

Pagal projektą, teismui turi būti pateikta informacija apie asmens, kurį ketinama slapta kontroliuoti, rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas. Tokiai įstatymo pataisai ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas.

Už šį liberalo Vitalijaus Gailiaus pasiūlymą balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo du, susilaikė 26. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai.

Dabar leidimą slaptai asmenų kontrolei gali duoti bet kurio apygardos teismo pirmininkas arba jo įgaliotas teisėjas.

Pasak V.Gailiaus, pasitaiko atvejų, kai Vilniaus apygardos teismas atsisako sankcionuoti slaptą kontrolę, bet pareigūnai kreipiasi į bet kurį kitą apygardos teismą, ir sankcija išduodama.

Parlamentaro tvirtinumu, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, žvalgybos informacijos rinkimo veiksmai, sankcionuoti teismo, gali būti atliekami ir prieš asmenis, kai net nėra informacijos, jog jie rengiasi vykdyti, vykdo ar yra įvykdę nusikalstamas veikas. Tiesiog pakanka įvertinti, kad jų veiksmai gali kelti rizikos veiksnius ar faktorius.

V.Gailius taip pat siūlo, kad teikimą Vilniaus apygardos teismui dėl sankcijos galėtų pateikti tik generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas.

Dabar tai turi teisę daryti visų žvalgybos institucijų vadovai ar jų įgalioti pavaduotojai.

Pasak parlamentaro, tokiu būdu būtų didesnė prokurorų priežiūra atliekamiems žvalgybiniams tyrimams.

Pagal teismo išduotas sankcijas, teisėsaugos pareigūnai gali stebėti ir fiksuoti elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, patekti į asmens būstą, kitokias patalpas, automobilį, paimti daiktus ar slapta juos apžiūrėti, stebėti finansines operacijas ir pan.