„Savivaldybė iš savo pusės padarė absoliučiai viską, ką galėjo – nuo vasario mėnesio esame aptvėrę pastatą, išimtine skubos tvarka ruošėme renovacijos dokumentus, kad gyventojai turėtų išeitį iš susidariusios situacijos, tačiau šį mėnesį įvykęs balsavimas dėl namo modernizacijos mus tiesiog pribloškė. Balsavime sudalyvavo tik 40 būtų savininkų, o ir dalyvavusieji buvo nusistatę prieš renovaciją. Galbūt gyventojai nesuvokia, kad visa atsakomybė dėl namo būklės ir galimų padarinių teks būtent jiems“, – apie situaciją pasakoja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Gali imtis kraštutinių priemonių

Daugiabutyje yra 39 balkonų atitvarai, turintys avarinės būklės požymių. Skaičiuojama, kad jų demontavimas gyventojams turėtų atsieiti 63 tūkst. eurų. Tačiau tokių lėšų bendrija nėra sukaupusi, o bankai paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms suteikti neketina. Tad kaip bendrija ketina pasirūpinti savo turtu – neaišku.

Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai.

Vilniaus miesto savivaldybė oficialiai kreipėsi į daugiabučio gyventojus ir informavo, kad pagal LR statybos įstatymo 47 straipsnį, statinių naudotojai privalo suremontuoti arba rekonstruoti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, o kraštutiniu atveju – pavesti organizuoti evakuaciją, sustabdyti statinio naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje.

„Be abejo, tai yra kraštutinės priemonės, bet, jei namas ir toliau bus neprižiūrimas, neturėsime kito pasirinkimo“, – aiškina vicemeras.

Savivaldybės administracija artimiausiu metu savo lėšomis užsakys pakartotinę namo konstrukcijų ekspertizę, kurios metu bus įvertinta, ar visas namas nėra avarinės būklės. Iki tol, Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovai kviečia gyventojus į spalio 6 d. vyksiantį bendraturčių pasitarimą, kur supažindins su esamomis rizikomis ir darkart pristatys renovacijos sprendinius.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Susidūrė su bendrijos pirmininko nusistatymu

Į Vilniaus miesto savivaldybę po balsavimo dėl daugiabučio renovacijos kreipėsi bendrijai priklausanti vilnietė. Jos teigimu, gyventojai kurį laiką buvo specialiai nuteikinėjami prieš renovaciją, o balsavimui dėl namo modernizacijos buvo trukdoma laiku nepastačius balsadėžės. Moteris pateikė informacinius pranešimus, kuriuose bendrijos pirmininkas atvirai abejoja renovacijos poreikiu, selektyviai pateikia informaciją apie renovacijos naudą bei nurodo, kad bendrija reikalaus lėšų balkonų remontui iš valstybės institucijų.

„Toks elgesys nuoširdžiai stebina. Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai. Pagalvokite, ar neatrodytų keista, jei atlikti jiems priklausančių pastatų remontą iš valstybės reikalautų individualių namų savininkai. Čia situacija yra visiškai analogiška, tiesiog kalbame ne apie vienos šeimos, o apie kelių dešimčių savininkų privatų turtą“, – sako V. Benkunskas.

Vicemerui antrina ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė. Pasak jos, visą įmanomą pagalbą valstybė jau suteikė – konsultavo, rengė dokumentus ir gelbėjo finansiškai, tačiau savo indėlį turi įdėti ir patys gyventojai.

„Ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais susiduriame su keistu įsitikinimu, kad butų savininkai turi rūpintis tik tuo turtu, kuris yra buto viduje, o tai, kas vyksta su namo konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis, fasadu, stogu ir kita bendra namo nuosavybe yra tarsi kažkieno kito reikalas. Tačiau tiek teisiniu požiūriu, tiek iš žmogiškosios perspektyvos, toks požiūris yra neteisingas. Tai yra bendras butų savininkų turtas, nuo kurio būklės priklauso butų vertė, gyventojų saugumas ir gyvenimo kokybė“, – pabrėžia E. Randytė.

Pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, gyventojai galėtų gauti 30 proc. išlaidų kompensaciją energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų kompensaciją techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Pastato modernizavimui taip pat būtų suteikiamas lengvatinis kreditas, o nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos.