Už sprendimo projektą balsavo 25 sostinės tarybos nariai, susilaikė du.

Kaip nurodo savivaldybė, pagrindinė įstaigos paskirtis – didinti Vilniaus miesto naktinio gyvenimo kokybę ir saugumą, skatinti socialiai atsakingą ekonominį vystymąsi visą parą ir užtikrinti tvarią kultūrinės veiklos infrastruktūros plėtrą.

Įstaigos tiksluose numatyta skatinti ir plėtoti ekonomines bei kultūrines veiklas naktimis, didinant miesto socialinę ir kultūrinę vertę, gerinant miesto įvaizdį bei patrauklumą. Taip pat informuoti naktinės kultūros vietų lankytojus, didinti jų sąmoningumą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, saugaus elgesio ir kitais aktualiais naktinės kultūros klausimais.

Skaičiuojame, kad daugiau nei 6 proc. vilniečių dirba naktį veikiančiose įstaigose ar įmonėse: baruose, naktiniuose klubuose, koncertinėse įstaigose. Tokia veikla kasmet generuoja daugiau nei 165 mln. eurų pajamų.

Taip pat įstaiga numato prisidėti prie triukšmo valdymo klausimų sprendimo, stiprinti sostinės naktinės ekonomikos srityje dirbančių įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovų kompetencijas, skatinti jaunųjų kūrėjų veiklas, „išgirsti ir atsižvelgti į visų sostinės bendruomenių, organizacijų interesus“.

Anot sostinės mero Valdo Benkunsko, šios įstaigos atsiradimas galėtų padėti realizuoti naktinę ekonomiką, išnaudoti potencialą.

„Ignoruojant tai, kas vyksta naktį, tas problemas, ir turim tokią situaciją. Mes neišnaudojame tokio potencialo, koks gali atsirasti vykdant intervenciją, pagrįstai sistemingai į naktinės ekonomikos realizavimą“, – trečiadienį posėdžio metu sakė V. Benkunskas.

„Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais vyko nemažai konfliktų tarp sostinės gyventojų ir naktinės kultūros vietų savininkų, organizatorių. Manome, kad tokia įstaiga paskatintų dialogą tarp visų suinteresuotų pusių, ieškant geriausio sprendimo ir kompromisų“, – pranešime cituojama Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

„Todėl vienas iš įmonės tikslų – sutelkti visas suinteresuotas puses konstruktyviai diskusijai įvairių komisijų posėdžiuose, kur priimami svarbiausi sprendimai, lemiantys tolimesnę gyventojų, organizacijų ir kitų miesto gyvenimą formuojančių dalyvių veiklą ar gerbūvį“, – pridūrė ji.

Anot savivaldybės, nuo 2001-ųjų iki šiol daugiau nei 60 miestų visame pasaulyje yra įsteigę naktines komisijas, naktinius merus ar kitais būdais rūpinasi naktinės ekonomikos palaikymu ir klestėjimu. Dažniausiai tai –  didmiesčiai ir sostinės, kurios siekia užtikrinti savo naktinio gyvenimo saugumą, ekonominį vystymąsi ir kultūrinį gyvybingumą.

„Skaičiuojame, kad daugiau nei 6 proc. vilniečių dirba naktį veikiančiose įstaigose ar įmonėse: baruose, naktiniuose klubuose, koncertinėse įstaigose. Tokia veikla kasmet generuoja daugiau nei 165 mln. eurų pajamų. Manome, kad atsižvelgiant ne tik į finansinę naudą, strategiškai valdoma, naktinė ekonomika gali įtraukti miesto bendruomenes, mažinti piko valandos spūstis, gerinti viešąjį saugumą ir atnešti kitų naudų miestui“, – kalbėjo S. Bieliūnė.

Iš miesto biudžeto įstaigos steigimui būtų sumokėtas vieno euro įnašas. Numatomas įstaigos biudžetas šiems metams – 50 tūkst. eurų.