Ketvirtadienio rytas vilniečius pasitiko dideliu rūku ir keistu degėsiu kvapu. Kaip DELFI aiškino Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, blogas kvapas – ne didelės avarijos, o padidėjusios oro taršos padarinys. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistė Vilma Bimbaitė išskiria tris priežastis, kas tai lėmė.

„Kaip žinote, Vilnius yra duobėje, o aplink miestą ir mieste per parą užfiksuota apie 60 gaisrų – tai didelis skaičius. Tuo tarpu vėjas nurimęs, nėra vėjo sklaidos, tad dūmai neišsiklaido. Jokio didesnio gaisro nėra užfiksuota“, - vilniečius ramino G. Markauskas.

V. Bimbaitės teigimu, užterštumą lėmė meteorologinės sąlygos, vietinių ir atneštinių teršalų poveikis. „Meteorologinės sąlygos – sausi orai, nusistovėję jau kelias dienas, silpnas vėjas (lėmė padidėjusį oro užterštumą, - red. past.). Dabar, kadangi jau yra prasidėjęs šildymo sezonas, pagrindiniai teršalų šaltiniai – individualių namų šildymo įrenginiai, kurie išmeta teršalus priežemėje ir jie dėl esamų oro sąlygų nesisklaido. Miestuose poveikį turi ir transportas. Jau kurį laiką mes turime vyraujančią pietų krypčių pernašą – teršalai yra atnešami iš kitų valstybių – daugiausiai Lenkijos, Baltarusijos, nes ten irgi jau prasidėjęs šildymo sezonas ir su oro masėmis atkeliauja papildoma teršalų porcija“, - aiškino specialistė.

Sergantiems kvėpavimo takų ligomis rekomenduojama likti namuose

Anot jos, kietųjų dalelių koncentracija yra labiausiai padidėjusi Vilniuje, Kaune. Kituose miestuose ji šiek tiek mažesnė.

„Sveikatai poveikis, žinoma, yra, didelė tikimybė, kad šiandien bus viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 mg/kub. m). Šiuo metu Žirmūnuose mes turime per 200 mg/kub.m koncentraciją, bet tai yra valandinė koncentracija“, - sakė Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.

Jos teigimu, žmonėms, kurie turi problemų su sveikata, širdimi, kvėpavimo takais, taip pat mažiems vaikams nerekomenduojama šiomis dienomis būti lauke, vykdyti kažkokią intensyvesnę veiklą.
„Artimiausiomis dienomis didesnių pokyčių nepranešama, vėjas liks silpnas, kritulių nenumatoma, sunku prognozuoti, bet situacija neturėtų pagerėti“, - kalbėjo V. Bimbaitė.

Pasak specialistės, nors rūkas plika akimi matomas iki šiol ir juntamas degėsių kvapas, šis reiškinys nėra išskirtinis, nes kietųjų dalelių koncentracijos rudeniop visada šoktelti aukštyn. Tai lemia prasidedantis šildymo sezonas.

„Kiekvienais metais turime tokią situaciją“, - patvirtino pašnekovė. Anot jos, šiuo metu yra stebimos tik vieno teršalo (kietųjų dalelių) didesnės koncentracijos, o kitos – sieros dioksido, azoto dioksido koncentracijos neviršija normų.

Neigia, kad kažkas degino padangas ar kad dega durpynai

Vos pasirodžius žinioms apie Vilnių apgobusį smogą ir specialistams paaiškinus jo priežastis, dalis skaitytojų sunerimo, kad kažkas yra slepiama ir pradėjo kelti versijas, kas gali būti tikroji nesisklaidančio rūko ir degėsio kvapo priežastis. Vilniaus miesto agentūros vyr. specialistas Jonas Bacevičius patvirtino, kad nuo pat ryto agentūra gavo daug pranešimų dėl smogo ir dėl to patikrino šilumininkus.

„Ketvirtadienį ryte Vilniaus miesto agentūros pareigūnai nedelsdami patikrino „Vilniaus energijos“ katilinę, nebuvo nustatyta, kad būtų kūrenama neleistinu kuru. Kadangi nėra vėjo, lietaus ir yra labai daug stacionarių oro taršos šaltinių – ir biokuro katilinės, ir privatūs namai, jau pradėję šildymo sezoną, kur kūrenama gal legaliomis, gal kai kuriais atvejais ir nelabai legaliomis kuro rūšimis – dėl to kietųjų dalelių kiekis ore pradėjo viršyti normas“, - aiškino J. Bacevičius.

Daliai skaitytojų kilo įtarimas, kad galbūt kažkur buvo nelegaliai deginami plastikai, degė durpynai ar buvo bandoma atsikratyti senomis padangomis ir tai lėmė tvyrantį smogą mieste.

Aplinkosaugininkas teigė neturintis tokių duomenų, kad būtų kilęs koks nors gaisras – ar padangų, ar kitų atliekų, plastiko ir pan. „Tokios informacijos mes neturime. Turime tik vienintelį dalyką – priegaisrinės gelbėjimo tarnybos informaciją, kad per praeitą parą Vilniaus mieste ir rajone yra kilę berods 60 gaisrų atvira liepsna. Galbūt tai irgi daro įtaką oro kokybei“, - spėjo pašnekovas.

Nors vienas komentatorius iškėlė versiją, kad smogas į Lietuvą galėjo atslinkti dėl Baltarusijoje degančių durpynų, J. Bacevičius teigė, kad tokių nei oficialių, nei neoficialių žinių jie iš kaimynų nėra gavę.