Ar sunkmečiu Kaune šią vasarą kas nors statoma? Nauji miesto kvartalai nedygsta, bet statybų šurmulys jaučiamas.

Senamiesčio naujakurys

Kokį pusmetį nebuvusieji Kaune stulbinančių permainų nepamatys, tačiau naujas statybas lengvai pastebės. Be to, kad Nemuno saloje sparčiai kyla Žalgirio arena, Senamiestyje atnaujinama Kauno pilis ir Šv.Jurgio bažnyčia, architektūrinis kraštovaizdis kinta ir kitose miesto vietose.

Jau šį rudenį studentus į naujas auditorijas tikisi pakviesti Kolpingo kolegija. Jos užsakymu kyla administracinis pastatas sklype tarp A.Jakšto ir Raguvos gatvių, priešais buvusią Žydų ligoninę.

Lietuvos Kolpingo fondas prieš septynerius metus užsimojo statyti mokymo paskirties pastatą. Ketverius metus truko parengti detalųjį planą, darbus suderinti su įvairiomis institucijomis. Gavus leidimą nugriauti šioje vietoje stovėjusį avarinės būklės XIX a. pastatą, statyba dar negalėjo prasidėti. Mat po statiniu buvo žemėmis užpiltas XVI a. rūsys, kurį reikėjo atkasti, atlikti archeologinius tyrinėjimus. Šeimininkai įpareigoti saugoti atkastą istorinę vertybę.

Kolpingo kolegijos direktorė Lina Kalibataitė teigė, kad pastatas turėtų būti baigtas statyti ir įrengtas šį lapkritį. Investicijos į objektą siekia apie 4 mln. litų, pagrindinis finansavimo šaltinis – Kolpingo draugijos užsienio šalyse.

Klinikose – statybų bumas

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) direktorius ūkio ir inžinerijos reikalams Juozas Dekeris įsitikinęs, kad jų vykdomų statybos darbų mastas – didžiausias Lietuvoje. Pradėtų ir netrukus pasidėsiančių darbų vertė – daugiau kaip 100 mln. litų, neskaitant greta statomo statinių komplekso – Kauno medicinos universiteto "Santakos" slėnio naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro, kurį planuojama baigti 2011 m. pirmą ketvirtį.

Šiuo metu šiltinamos Endokrinologijos, Akušerijos ir ginekologijos, Neurochirurgijos klinikų pastatų sienos, vėliau ketinama apšiltinti Psichiatrijos klinikos korpusą, pakeisti centrinio korpuso langus.

Pradėtas statyti vaikų ligų korpuso priestatas, ūkinis pastatas, rudenį turėtų pradėti kilti Radiologijos centras, kitais metais – Skubios pagalbos ligoninė. Kitąmet paskelbus koncesijos konkursą, tikimasi, bus pradėta statyti daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė Klinikų pacientams ir lankytojams, o vėliau – ir talpus garažas darbuotojų transporto priemonėms. Ateities statybų planuose – dar du laboratoriniai korpusai.

Renovacija vyksta ir KMUK filialuose – Onkologijos ir Romainių tuberkuliozės ligoninėse.

Dauguma darbų atliekama ES fondų lėšomis. Šiek tiek pinigų sutaupyta atpigus kai kuriems statybos darbams. Darbus vykdo konkursus laimėjusios didžiausios Kauno statybos įmonės, taip pat viena Vilniaus bendrovė.

Pasak J.Dekerio, šios statybos vyksta jau treji metai, bet iki tol buvo tvarkomi dokumentai, rašomos paraiškos – atliekami nematomi darbai. "Dabar darbai jau matyti kiekvienam praeiviui, statybos pas mus nesiliaus dar bent ketverius metus", – skaičiavo KMUK atstovas.

Studentų miestelis gražėja

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje irgi pilna statybininkų. Jau renovuota didžioji dalis studentų bendrabučių, šiltinami Dizaino ir technologijų bei Cheminės technologijos fakultetų pastatai. Šiems darbams, kainuosiantiems apie 2,8 mln. litų, KTU naudoja Vyriausybės ir ES fondų lėšas.

Neseniai baigtas rekonstruoti Cheminės technologijos fakulteto B korpusas. Tai vienas integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) "Nemunas" plėtros programos investicinių projektų, kuriam 8,4 mln. litų skirta iš ES fondų ir valstybės biudžeto. Pastate įsikurs Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centras. Vidaus įrangą ketinama sumontuoti iki kitų metų pradžios.

Šiais metais prasidėjus Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo antrajam etapui, iš valstybės biudžeto KTU bendrabučiams papildomai skirta beveik 3,5 mln. litų, universitetas tam skirs dar apie 174 tūkst. litų.

Daugiabučius tuoj baigs

Kaune taip pat statoma keletas naujų daugiabučių gyvenamųjų namų. Bendrovė "YIT Kausta" – Vytauto prospekte statomo daugiabučio generalinė rangovė ir užsakovė, čia įdarbinusi 30 įmonės statybininkų, dar tiek pat – subrangovų darbuotojų.

Šešių ir devynių aukštų name bus 81 įvairaus dydžio butas, statinį planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

Naujo būsto raktų laukia ir Vytėnuose baigiamo statyti dviaukščio gyvenamojo namo būsimieji šeimininkai. Projektą plėtojanti bendrovė "Centromera" skelbia, kad beveik visi iš 24 butų per du aukštus jau parduoti.

Vienas kitas butas parduotas ar rezervuotas ir statomame name Vytauto prospekte. "Statomų gyvenamųjų daugiabučių – tik keletas, jie tėra mažytė žiežirba visoje statybų ugnyje", – apie daugiabučių statybą bendrame statybų sraute kalbėjo "YIT Kausta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Vilkas. Pasak jo, šiuo metu vyrauja pramoninės ir visuomeninės paskirties statyba. "Be to, pastaruoju metu daugelis statybininkų orientuojasi į renovaciją, nes tam yra skiriama ES lėšų", – pridūrė pašnekovas.

Rugsėjo mėnesį "YIT Kausta" ketina įteikti raktą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje baigiamos statyti šilumos izoliacijos plokščių gamyklos "Finnfoam" šeimininkams. Iki gruodžio planuojama perkirpti atidarymo juostelę ir prekybos centre "Banginis", statomame Pramonės prospekte.

Bendrovės "YIT Kausta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Vilkas:

Vienoje didžiausių Kauno statybos įmonių "YIT Kausta" darbuotojų, lyginant su ekonominio pakilimo laikotarpiu, labai sumažėjo. Prieš kelerius metus įmonėje dirbo 700 žmonių, dabar – netoli 400. Šis rodiklis bemaž atitinka statybos rinkos situaciją. Oficialios statistikos duomenimis, statybos darbų apimtys susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Tiesa, iki 2010 m. balandžio įmonėje dirbo dar mažiau darbuotojų – 320, po to priimta 70 žmonių. Tai siejama ne tik su padidėjusiomis darbų apimtimis, bet ir sezoniškumu. Įmonėje nuolat būdavo apie 150–200 sezoninių darbuotojų, likęs branduolys – nuolatiniai darbuotojai. Statybos kainų kritimas, galima sakyti, yra sąlyginis dalykas.

Kainos sumažėjo tik tiek, kiek sumažėjo darbo užmokestis ir atpigo statybinės medžiagos. Bet metalas, cementas, stiklas brangsta, tad ir statybos kainoms tai atsilieps. Girdisi kalbų, kad Vakarų Europoje trūksta statybininkų, ten gali patraukti ir lietuviai. Jei labai pasijus, kad trūksta profesionalių darbuotojų, norint išlaikyti geriausiuosius, teks mokėti didesnius atlyginimus.

Dabar eilinio statybininko vidutinė alga įmonėje – apie 1,5 tūkst. litų. Nemažai statybininkų veržiasi dirbti privatiems užsakovams tiesiogiai – nelegaliai, be mokesčių. Šešėlinė rinka nesustingusi. Individualių namų statyba arba privataus sektoriaus remontai yra jau atsigavę, tai jaučiame pagal mūsų darbininkų migravimą. Jie dirba po 16–20 valandų per dieną, nesiilsi net šeštadieniais ir sekmadieniais.