Mokslo metus baigiantiems studentams nėra kada galvoti apie vasaros malonumus. Per egzaminų sesiją universitetų bibliotekos tampa jų antraisiais namais: darbo kabinetais, valgomaisiais ir net miegamaisiais.

Prie kitų telefonu nekalba

Vienose Kauno aukštosiose mokyklose jau prasidėjo baigiamieji atsiskaitymai, kitose – netrukus įsibėgės. Apie tai galima spręsti ir iš bibliotekų skaityklų apgulties. Būtent čia studentai dabar valandų valandas praleidžia prie knygų ir kompiuterių. Būtent čia žinios lengviausiai įkraunamos.

„Po paskaitų nevažiuoju namo – lieku bibliotekoje. Yra nemokamas internetas, valgykla. Vestibiulyje yra minkštasuoliai, ant kurių galima nusnausti. Labai daug studentų tai daro“, – tuo visai nesistebėdamas kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) trečiakursis Robertas Pranevičius, kuris yra dar ir studentų atstovybės viceprezidentas.

Jį užtikome besimokantį moderniausioje mieste LSMU bibliotekoje, Kauno klinikų teritorijoje iškilusioje prieš šešerius metus. Skaitykloje atlikęs visus darbus, į nuomojamą butą R.Pranevičius grįžta tik išsimaudyti ir normaliai išsimiegoti.

„Nesiginu – sėdime ir per naktį, nes ne visada yra galimybė mokytis dieną“, – aiškino R.Pranevičius. Šis klaipėdietis, studijuojantis mediciną, įsitikinęs, kad tokios bibliotekos jokia kita Kauno aukštoji mokykla neturi ir kad šiuolaikiškas, malonus ir dirbti pritaikytas bibliotekos interjeras – papildomas stimulas mokytis.

Galbūt todėl į būsimųjų medikų skaityklas užsuka ir kitur studijuojantys jaunuoliai – tai nėra uždrausta. Svarbiausia, kad lankytojai gerbtų vieni kitus.

Skaitykloje kiekvienas stengiasi netrukdyti šalia esančiajam. Studentų atstovybė yra inicijavusi darbo skaitykloje taisykles. Viena jų skelbia: kalbėti telefonu nedera greta tų, kurie mokosi – reikia paeiti į šalį, kur pokalbio kitiems nesigirdi. Taip pat pageidautina, kad skaitykloje merginos nekaukšėtų aukštakulniais, nes pašaliniai garsai blaško.

Šią biblioteką pamėgę net tie studentai, kuriems paskaitos vyksta miesto centre. Niekam ne naujiena, kad prie Klinikų rasti vietą automobiliui – didelė problema, tačiau studentai išsisuka iš situacijos: žino kampelių, kur stovėjimas nemokamas. O jei atvyksta trumpam – palieka transporto priemonę mokamoje aikštelėje.

Tuština užkandžių aparatus

LSMU biblioteka darbo dienomis dirba nuo 7.30 iki 22.30 val., toks laikas nustatytas surengus studentų apklausą. Ir išties, kaip teko patirti, nuo pat ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro skaitykloje yra lankytojų.

„Kiek teko girdėti, LSMU studentai perskaito daugiausia knygų, palyginti su besimokančiaisiais kitose mokyklose, taigi biblioteka jiems ypač reikalinga“, – mano beveik 30 metų šios aukštosios mokyklos bibliotekoje studentus aptarnaujanti Dalia Maceinaitė.

„Mano pačios dukra mokosi Kauno technologijos universitete, tai gal tik kartą per metus į biblioteką nueina“, – palygino bibliotekininkė. Ji bene geriausiai žino ir studentų įpročius.

Nors pastate iki 20 val. veikia kavinukė, tačiau besimokantieji randa ir kitokių būdų užkąsti: užsisako picų, kinų maisto, kurį suvalgo vestibiulyje. Užkandžių, termosų besimokantieji pasideda ir ant stalo, prie kurio mokosi. Būsimieji medikai čia pat išsidėsto ir neįprastų mokymosi priemonių – kaukolių, kaulų, bet jie apetito studentams negadina.

Į maistą skaitykloje žiūrima atlaidžiai. Pasak D.Maceinaitės, daug besimokantiesiems reikia daug energijos, tad būtina nuolat maitintis. Tiesa, bibliotekininkė pripažįsta, kad daugelio būsimųjų medikų, kaip ir kitų specialybių studentų, mityba ne itin sveika. Vestibiulyje stovintys šokoladinių batonėlių, kitų užkandžių aparatai ištuštinami itin operatyviai.

Skiria ir pasimatymus

LSMU biblioteka išskirtinė tuo, kad turi atskiras erdves, kuriose studentai gali susirinkti grupelėmis ir aptarti bendrus darbus, garsiai diskutuoti ir netrukdyti tiems, kuriems reikia tylos.

LSMU mokosi nemažai šiltų kraštų atstovų, kurių temperamentas kitoks nei lietuvių. Kalbėti tyliai, įsitikino D.Maceinaitė, jie tiesiog nemoka, tad ir bendrose skaityklos erdvėse kartais pasitaiko triukšmingų situacijų. Todėl kai kas nuo triukšmo saugosi ausinėmis arba ausų kamštukais.

Gyvenimas LSMU bibliotekoje virte verda – per dieną į ją ateina iki dviejų tūkstančių, o piko metu – ir iki trijų tūkstančių lankytojų. Ir ne vien knygos ir mokslai juos sudomina. Pasak bibliotekininkės, jauni žmonės čia susitinka su draugais ir net skiria pasimatymus. Jai ne kartą teko matyti jaunuolį, nešiną gėlių puokšte.

Trūksta tik malonumų

„Man patinka, kad visi čia mokosi, ir tai užkrečia, nėra pagundos veikti kažką kita, čia galima susikaupti“, – tvirtino būsimoji odontologė Augustė Pagareckaitė. Ji sako galėtų mokytis ir bendrabutyje, tačiau šio kambaryje yra ir valgymo, ir poilsio zona, o darbo zonos stinga. Todėl kartais skaitykloje A.Pagareckaitė užsibūna iki pat jos uždarymo.

„Trūksta tik miego ir laiko paroje“, – vienintelius studentiško gyvenimo trūkumus regi antrakursė. Paklausta, kam skirtų laiką, jei jo papildomai atsirastų, studentė nė sekundės nesvarstė. „Aišku, kad malonumams“, – juokėsi ji.

Kita vertus, atvykusi studijuoti į Kauną iš Vilniaus, ji iškart nusiteikė, kad teks daug mokytis, todėl tai jai nėra sunku. „Pasirinkęs tokias studijas neturi virkauti, kad tau sunku“, – mano A.Pagareckaitė. Finansiškai išsilaikyti jai padeda tėvai – esą jei imtųsi darbo, niekaip nepavyktų nesuderinti jo su mokslais. Vis dėlto per vasaros atostogas A.Pagareckaitė dirbs. Netrukus ji skris į Ameriką, kur jos laukia knygų pardavėjos darbas.

Be kompiuterio neišsiverstų

Užsidirbti savų pinigų vasarą rinkdama grybus Airijos šiltnamiuose pasišovusi ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VUKHF) pirmakursė Dovė Buzaitė. Ji susitarė su aukštosios mokyklos vadovybe, kad egzaminus išlaikys anksčiau ir galės ilgesniam laikui išvykti dirbti.

Mergina dabar dienas leidžia nedidelėje savo fakulteto skaitykloje, veikiančioje iki 19 val. „Sėdžiu skaitykloje, kad nesiblaškyčiau bendrabutyje. Kai sėdi namie, sugalvoji tai valgyti pasigaminti, tai kambarį susitvarkyti“, – šypsojosi D.Buzaitė, studijuojanti lietuvių filologiją ir reklamą. Tiesa, fakultete esančios literatūros, pasak merginos, ne visada užtenka – tenka lankytis ir viešojoje bibliotekoje.

Mokslui pašvęstos ir naktys. „Labai sunku sistemingai mokytis visus metus – norisi ir pastudentauti. Kai nereikia atsiskaityti iš karto, atsipalaiduoji, vis atidėlioji darbus“, – atviravo studentė.

Prisiminusi ankstesnę sesiją ji pasakojo, kad paskutinėmis naktimis prieš egzaminus bendrabutyje negęsta šviesos, mokomasi kartu su draugais. „Kiek žinau, daugiausia studentai mokosi naktimis. Gal tuomet geriau galvojasi?“ – svarstė pašnekovė.

Vis dėlto šiais laikais studentų kasdienybė jau kitokia nei prieš dešimt ir daugiau metų. Humanitarinę specialybę pasirinkusi mergina paliudijo, kad ranka rašomas raštas miršta. Nešiojamąjį kompiuterį, pasak Dovės, turi bemaž visi studentai, ranka rašyti tenka vis rečiau.

„Rengiant įvairius darbus tenka prirašyti krūvas lapų, ranka būtų tikrai neįmanoma. Kompiuteris – geriausias pagalbininkas“, – tvirtino būsimoji lietuvių kalbos žinovė.

Ieva Jagėlaitė

VDU Vaclovo Biržiškos skaityklos bibliotekininkė

Darbo dienomis mūsų skaitykla dirba iki 21 val., per sesiją ji atvira ir sekmadieniais, tik trumpiau. Anksčiau nebūdavo leidžiama prie knygų ir kompiuterių laikyti gėrimų, maisto, dabar tai nedraudžiama. Suprantame, kad jauni žmonės privalo valgyti.

Taip, reikia pastangų užtikrinti, kad skaitykloje nebūtų triukšmo. Kita vertus, studentai rengia grupinius darbus ir jiems būtina kalbėtis, diskutuoti, todėl reikalingi atskiri kambarėliai ir erdvės, kur jie galėtų tai daryti niekam netrukdydami. Jei ne skaitykla, jiems liktų vestibiulis arba koridorius. Kur jiems daugiau dėtis?

Vanda Dovydaitytė

KTU bibliotekos administravimo vadovė

Mūsų centrinė biblioteka ir skaitykla dirba iki 20 val. Bakalaurai jau parašė baigiamuosius darbus, netrukus prasidės sesija. Daugelis sėdi su savo atsineštais kompiuteriais, tik ieško vietos, kur galėtų jį įjungti į elektros tinklą. Eilės nusidriekia, kai studentai nori atsispausdinti darbus.

Aiškiai juntama, kad keičiasi studentų mokymosi pobūdis – daug darbų reikia atlikti ne individualiai, o grupėmis, todėl jiems tenka bendrauti. Kam reikia ramybės, susiranda nuošalesnį kampą, kad negirdėtų diskutuojančiųjų. Žinoma, būtų gerai, kad būtų daugiau atskirų darbo kambarėlių komandiniam darbui.