Dėl skrydžių bendrovės "flyLAL-Lithuanian Airlines" ("flyLAL") bankroto Vilniaus oro uostas prarado penktadalį keleivių. Dalį jų siekia prisivilioti Kauno oro uostas.
Konkurentai stebi rinką
"flyLAL" savo veiklą sustabdė prieš dvi savaites, o Kauno oro uostas pranešė, kad nuo pavasario skrydžių bendrovė "Ryanair" gali pradėti vykdyti naujus skrydžius iš Kauno į Edinburgą, Paryžių ir Briuselį. Į pastaruosius du miestus skraidė "flyLAL" lėktuvai. Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas teigė, kad apie naujus skrydžius pradėta galvoti dar prieš "flyLAL" griūtį, bet pripažino, kad skrydžių kompanijos stebi padėtį rinkoje – pasitraukus vienam konkurentui, jo vietą bando užimti kitos bendrovės.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais "flyLAL" bendrovei pranešus apie skrydžių į Londoną mažinimą, "Ryanair" iškart nusprendė skrydžių iš Kauno į Londoną padvigubinti. Iš Kauno į Londoną lėktuvai skrenda 17 kartų per savaitę.
Bankrotas pelno neatnešė
Kauno oro uostas pelno dėl "flyLAL" bankroto kol kas negavo, nes iš Kauno skraidantys "Ryanair" lėktuvai netūpė tuose pačiuose Europos oro uostuose. Jei "Ryanair" sutiks su Kauno oro uosto siūlymu, dalis buvusių "flyLAL" klientų gali pradėti iš Kauno skraidyti į Paryžių. A.Šliupas pasakojo, kad šio skrydžio poreikis ištirtas seniau. Kauno regione veikiančių įmonių apklausa parodė, kad oro tiltas į Paryžių būtų populiarus. Dėl tos pačios priežasties siūloma pakoreguoti skrydžio iš Kauno į Vokietijos Hano oro uostą laiką arba pridėti papildomą reisą. A.Šliupo teigimu, Vokietiją ir Lietuvą sieja daugybė verslo ryšių, o šiuo metu skrydžiai į šią šalį vyksta vėlai vakare. Tai verslininkams – nepatogu.
Šiuo metu taip pat ieškoma, kas galėtų keleivius skraidinti į Amsterdamą. Anot oro uosto vadovo, ši kryptis "Ryanair" nedomina, nes bendrovė Amsterdame neturi lėktuvų bazės.
Į Karmėlavą – ne problema
Jei ir bus nuspręsta skraidyti į Briuselį, A.Šliupas nemano, kad "Ryanair" gali privilioti į šį miestą skraidžiusius buvusius "flyLAL" klientus. Į Briuselį daugiausiai skrenda politikai, o juos būtų sunku prisišaukti ir pigesniais skrydžiais.
"Esu įsitikinęs, kad maršrutas į Briuselį didelio pasisekimo gali turėti tik iš Vilniaus, nes pagrindiniai keleiviai – politikai, kuriems norint skristi reikės važiuoti 100 km į Kauną", – kalbėjo Kauno oro uosto generalinis direktorius.
Nuo gruodžio po kiekvieno skrydžio ir prieš jį tarp Kauno oro uosto ir Vilniaus važinėja autobusas. Atsiradus naujiems skrydžiams, bus keičiamas ir nuo geležinkelio bei autobusų stočių į oro uosto važiuojančių maršrutinių autobusų tvarkaraštis. Kauno savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras aiškino, kad atsiradus poreikiams, būtų galima svarstyti galimybę didinti šiuo maršrutu kursuojančių autobusų skaičių, tačiau šiomis paslaugomis lėktuvų keleiviai kol kas naudojasi nenoriai.
"Susisiekimas – tikrai ne problema. Bet Lietuvoje vis dar priimta lėktuvų keleivius atvežti, su jais atsisveikinti ir pamojuoti kylančiam lėktuvui", – nusišypsojo A.Šliupas.
Kaunas su Vilniumi nekariaus
"flyLAL" per metus perveždavo daugiau kaip 20 tūkst. keleivių. Suvokusi, į kokią padėtį pateko skrydžių bendrovė, Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovybė dėl atsilaisvinusios rinkos dalies pradėjo derėtis su šešiomis aviakompanijomis. Tikimasi, kad naujus skrydžius aviakompanijos pradės vykdyti dar šį pavasarį. Viliamasi, kad kova dėl klientų Vilniaus ir Kauno oro uostų nesukiršins.
"Jei prasidės draskymasis, bus blogai", – sakė Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovas Arūnas Marcinkevičius.
A.Šliupas sako, kad Kauno oro uostas nesiekia tapti konkurentu Vilniui. Be to, kauniečiai didžiausią dėmesį skiria sutartims su pigių skrydžių kompanijomis, o kolegų iš Vilniaus prioritetai – kitokie. Svarų žodį Lietuvos oro uostų strategijoje turėtų tarti Susisiekimo ministerija, tačiau pastaroji kol kas aiškios, principinės vizijos nėra pateikusi.
Kauno oro uostas
Antras pagal dydį Lietuvoje oro uostas pernai aptarnavo rekordinį skaičių keleivių – 410 tūkst., arba 5 proc. daugiau nei 2007 m.
Projektuojant prieš du dešimtmečius statytą senąjį oro uosto terminalą skaičiuota, kad per metus jis turėtų aptarnauti 20 tūkst. keleivių, tačiau užpernai jame apsilankė 390 tūkst. keleivių.
Apskaičiuota, kad praėjusių metų pavasarį pastatyto naujojo terminalo išvykimo salėje vienu metu gali tilpti 700–800 žmonių. Per metus galima aptarnauti 800 tūkst., o labai prireikus – milijoną keleivių.
Jei naujasis terminalas nebesugebės aptarnauti padaugėjusio keleivių srauto, jį galima praplėsti.
Kauno oro uostas pirmauja Lietuvoje krovinių pervežimo rinkoje. 2007 m. per jį išbgabenta 58 proc. visų lėktuvais pervežtų krovinių Lietuvoje.
Kauno oro uosto keleivių skaičius
Metai Keleiviai (tūkst.)
2000 19202
2001 20137
2002 19891
2003 21732
2004 27113
2005 77350
2006 248228
2007 390881
2008 410000
Naujausi komentarai