Aš – Vilnė iš Vilniaus

Kai apie šeimą būsima mama Kristina dar negalvojo, jau tuomet susižavėjo internete radusi Vilnės vardą. Dabar jos keturmetė dukra dažnai didžiuodamasi sako, kad ji – Vilnė iš Vilniaus.

„Vilnė pas mus atėjo anksčiau ir mes dar nebuvom perskaitę vardyno, nebuvom aptarę su vyru vardų variantų. Kadangi ligoninėje teko praleisti keletą savaičių, gydytoja juokais pagrasino neišleisianti namo, kol nesugalvosim vardo naujagimei. Aš skubiai pasiūliau – tai gal Vilnė? Ir vyras sutiko“, – pasakoja Vilnės mama.

Keturmetės Vilnės tėveliai į sostinę atvyko studijuoti ir Vilnių pamilo iškart. Pora susipažino tradicinio Vilniaus maratono metu: „Tai mūsų miestas. Žalias, modernus, turintis istoriją. Šeimoje turime tradiciją – rudenį, krentant lapams, nuvykti į Markučių parką. Tradiciją kūrėme dviese su vyru, o šiemet jau vykome keturiese. Dažnai einame pasivaikščioti į Jeruzalės mišką, aplankom ten esantį šaltinį. Nesenai atradome Martyno Mažvydo biblioteką“, – pasakoja jauna mama, kuri norėtų Vilnių ateityje matyti ir toliau tokį žalią, kompaktišką ir daugiakultūrį, draugišką įvairioms tautybėms bei rasėms.

Vardas Vilnius – dėdės garbei

Trylikametis Vilnius didžiuojasi vardu ir jaučiasi ypatingas. Vilnius, kaip sūnaus vardas, šmėkštelėjo tėčio Šarūno galvoje, sužinojus, kad dėdė turėjo net tris vardus, iš kurių vienas buvo Vilnius.

„Deja, tarybiniais laikais, išduodant pasą, du vardus dėdei „išbraukė“ ir Vilniaus nebeliko. Tačiau dėl to vardo „vertė“ tik išaugo! Gimus sūnui, Vilnius prigijo labai greitai. Replikų visada pasitaikydavo, bet niekada nekilo abejonių, kad vardas netinkamas“, – pasakojo Vilniaus tėtis.

Dėl savo ypatingo vardo berniukas kartais sulaukia sąmojų, būna juokais vadinamas Kaunu, tačiau geriausi draugai prie vardo jau pripratę ir niekaip nereaguoja. Vilnius užaugęs norėtų tapti mechaniku – taisyti ir tobulinti automobilius.

Trylikamečio Vilniaus tėtis ir mama – vilniečiai, todėl abiems tai savas miestas. Brangiausios vietos mieste tos, kurios susijusios su jiems svarbiais žmonėmis ir įvykiais.

„Užaugau Karoliniškėse ir man tai buvo pats geriausias rajonas: naujai pastatytas, jauni žmonės, daug vaikų, viena koja miške. Centrą, Senamiestį pamėgau vėliau, jau paaugęs, o paskutiniu metu traukia žalios erdvės, kurių mieste iš tiesų daug: Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis, Kalnų parkas, Pavilnių regioninis parkas. Šiek tiek ironiška, nes gyvendamas didžiausiame Lietuvos mieste aš vis bėgu už miesto, bet tai ir yra patraukliausias dalykas Vilniuje – čia pat istorija, miegamieji rajonai ir gamta“, – šypsodamasis pasakoja Vilniaus tėtis.

Vilniečiai Vilnė ir Vilnius kartu su tėveliais sostinės gimtadienio proga visiems linki atrasti ir išlaikyti balansą – tarp istorijos ir modernumo, neprarasti savo tapatybės, autentikos, o mažoji Vilnė linki daug širdelių ir vaivorykščių.