– Pradėkime nuo nuomos rinkos. Siūlote pokyčius? Kas galėtų pasikeisti?
– Lietuvoje nuoma nėra saugi. Visi, anksčiau ar vėliau, svajoja apie būsto įsigijimą. Bet tokiame mieste, kaip Vilnius, reikia turėti 20 tūkst. eurų pradiniam įnašui. Tai įmanoma ne kiekvienam studentui, jaunai šeimai. O tokių jaunų šeimų mums reikia didmiesčiuose. Todėl nuomos rinka turi būti saugesnė. Saugesnė nuomotojui, nuomininkui, vystytojams. Matom, kad Vilniuje būstas jau nebeįperkamas. Įsigyti vidutinį Vilniaus butą reikia septynių su puse metų metinių pajamų. O tai viršija septynių metų ribą. Yra toks parametras, kad būstas neturi kainuoti daugiau nei septyni tavo metiniai atlyginimai. Vilniuje jis viršija, tai reiškia, kad būstui išleidžiama per daug arba jis tampa nebeįperkamas. Alternatyva jaunai šeimai – nuoma. Lietuvoje ji labai nesureguliuota. Visų pirma, nėra pirmenybės pirkti būsto, jeigu jūs nuomojamam būste išprašomas ar nuomos kaina stipriai keliama neproporcingai infliacijai. Nuomininko teisės nedidėja su pragyvenamų metų laikotarpiu, pavyzdžiui, jeigu jūs turite mažus vaikus, renkatės nuomojamą būstą šalia mokyklos, darželio, tai jūsų saugumas su pragyventu laikotarpiu nedidėja. Pačiam nuomotojui irgi nėra paskatų įsipareigoti ilgalaikei nuomai.
– Kokius pokyčius siūlytų ministerija?
– Būtų pirmenybinė tvarka išsipirkti butus, didesnė nuomos apsauga. Kita vertus, savivaldybės greičiausiai galėtų nemokamai pasiūlyti sklypus vystytojams, įsipareigojantiems, kad jie statys būstą tik nuomai, ir tik tai visuomenės grupei, kuri patenka į tą rizikos zoną. Dažniausiai patenka biudžetinio sektoriaus darbuotojai miesto centruose, ligoninių slaugės, studentai, kurie neturi aukštų pajamų. Iš esmės tie, kurie negali susikaupti įnašui. Miestams jų be galo reikia, o nuomos rinka jiems – neįperkama.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar ilgėtų iškraustymo terminas? Per kiek laiko reikia įspėti, kad būstas parduodamas arba nutraukiama nuomos sutartis?
– Neišvengiamai turi būti saugikliai, kurie būtų palankūs abiem pusėms. Galėtumėm pritaikyti airišką modelį, kad parduodamas butas, kurį kažkas nuomojasi, gali būti nupirktas savivaldybės. Ir savivaldybė turi pirmą teisę išpirkti tą patį butą, o tada pernuomoti nuomotojui. Dėl iškraustymo terminų – kol kas neapsispręsta. Iš esmės tarptautinės organizacijos mums sako, kad reikia padėti, jog jaunos šeimos, biudžetinis sektorius ir dirbantieji galėtų gyventi didmiesčiuose. Čia įperkamumo problemos didžiausios.
– Kas iš to būsto savininkui, jeigu jo nuomininkai turės daugiau saugiklių?
– Dalyvaudamas nuomos rinkoje gauni privalomumą, ar tai iš mokestinės aplinkos, ar iš savivaldybės. Jeigu tu įsipareigoji nuomoti būstą, pagal valstybės schemas.
– Kai šie mechanizmai įsijungs ir pradės veikti, ar galima tikėtis pigesnės nuomos Vilniuje?
– Taip, natūralu. Man atrodo, vystytojams suteikus galimybę naudotis žeme nemokamai, įsipareigojus pigiai nuomoti patalpas tai viduriniajai klasei, mes greitai turėsime labai didelį proveržį. Nuoma bus kontroliuojama, vystytojai bus veiklūs, o savivaldybės kvies prisitraukti daug jaunų šeimų ir biudžetinių darbuotojų į miestus, kuriuose labai sunku įsipirkti būstą.
– Tai kokia ta data, kada pradės veikti šie siūlymai?
– Vienoje, Madride, Londone – šitie dalykai kuriami dešimtmečius. Lietuvoje to nebus rytoj, bet už kokių dviejų-trijų metų tikėtina, kad tokie projektai galėtų startuoti. Bet tam reikia Seimo įstatymų priėmimo, kuriuos mes planuojame pateikti arba šį rudenį, arba kitų metų pavasarį.
Naujausi komentarai