Naujos atominės elektrinės statybai Lietuva pasakė „ne“, bet šalies valdžia, stumianti projektą su „Hitachi“, į žmonių valią moja ranka. Ar nesutarimai dėl referendumo nesupriešins būsimą šalies valdžią formuosiančių jėgų?

Nesuprato, už ką balsuoja?

Seimo narys Vidmantas Žiemelis, kurio naujajame Seime jau nebebus, vakar užregistravo pataisas, siūlančias atšaukti 10 jau priimtų įstatymų dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos.

„Visi įstatymų projektai, susiję su AE statyba, po referendumo netenka prasmės, – paaiškino jis. – Vadovaudamasis Referendumo įstatymu, sakančiu, kad klausimas dėl referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per mėnesį turi būti svarstomas Seime, teikiu visų įstatymų, kurie buvo susiję su Visagino AE statyba, pakeitimus.“

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pranešė, kad šios kadencijos Seimas jokių sprendimų dėl referendumo nebesvarstys. Naujos kadencijos Seimas dėl referendumo turės apsispręsti iškart po priesaikos – jis tam turės dvi darbo dienas.

Kai kurioms partijoms ilgai sukti galvos nereikės. Jos jau šiandien žino, kad beveik 63 proc. referendumo dalyvių, pasakę „ne“ VAE statybai, nesuvokė, už ką balsuoja, todėl referendumas yra visiškai niekinis. Šis „niekinis“ referendumas Lietuvai kainavo apie 2 mln. litų.

Bendrovės Visagino atominė elektrinė vadovas Rimantas Vaitkus vakar pareiškė, kad dėl naujos VAE statybų projekto reikėtų skelbti referendumą visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Mano žinantys geriau

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad beveik 63 proc. prieš VAE statybą pasisakiusių referendume dalyvavusių Lietuvos piliečių nežinojo, ką daro, todėl derybas su japonų firma „Hitachi“ privalu tęsti.

Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija šiuo klausimu stebėtinai sutaria su konservatoriais. Šios partijos nuomonė apie tautą tokia pati: ji nesuprato, už ką balsavo, todėl teks viską apsvarstyti iš naujo ir galbūt skelbti dar vieną referendumą. Suprask: du milijonai litų šen ar ten – smulkmena.

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys „Kauno dienai“ sakė, kad žmonės, sakydami „ne“, pasakyti norėjo ne tai. Panašiai mano ir prie valdžios vairo galinčios atsidurti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.

Vis dėlto vakar viešai pasisakęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris turėjo šiek tiek atvėsinti politikų cinizmą.

"Nusispjauti į rinkėjų valią, numoti ranka, esą nieko neįvyko, negalima“, – teigė teisės profesorius.

„Žiūrėsim, kaip Seimas suksis. Bus linksma“, – nekantraudamas Seimo sprendimo dėl referendumo rezultatų laukia E.Kūris.

Kaitaliojo poziciją

Prieš, per ir po referendumo savo poziciją dėl atominės elektrinės Lietuvoje vis kaitalioję socialdemokratai pagaliau apsisprendė, kad žmonių valia turėtų virsti įstatymu.

Ministrų kabineto kėdes jau stumdantis socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius prieš rinkimus sakė esantis kategoriškas atominės statybos projekto priešininkas.

Iškart po referendumo jis agentūrai BNS jau sakė, kad negalima daryti skubotų sprendimų, todėl vienu mostu nukirsti ryšių su „Hitachi“ nevalia – derybas reikia tęsti.

Netrukus socialdemokratai, matyt, suprato, kad prieštaravimas tautos valiai gali turėti įtakos balsavimo rezultatams antrajame rinkimų ture, todėl tos pačios dienos popietę išplatino kitą pranešimą.

Vakar A.Butkevičius „Kauno dienai“ tvirtino: „Nemanau, kad Lietuva turi finansinių išteklių tokio projekto įgyvendinimui.“

Sulaukė trijų atsakymų

Visi į antrąjį rinkimų turą patekę politikai prieš savaitę gavo asociacijos „Žali.lt“ laiškus su prašymu pasirašyti ar atgal atsiųsti pasižadėjimą gerbti referendume savo valią išreiškusių žmonių nuomonę.

Sulaukta tik trijų atsakymų. Jie buvo teigiami. Taip atsakė žinomas atominės energetikos kritikas Linas Balsys, socialdemokratas Bronius Bradauskas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė. Visi kiti kandidatai kvietimą pasižadėti klausyti tautos nuomonės ignoravo.

„Todėl skambinome kandidatams ir klausėme jų nuomonės telefonu. Visi sakė, kad asmeniškai pasisakytų prieš atominę energetiką, tačiau turi laikytis bendros partijos pozicijos“, – pasakojo asociacijos koordinatorius Laurynas Okockis.

„Politikai suprato, kad daug žmonių yra prieš atominę elektrinę, todėl pasinaudojo referendumu prisirinkti sau balų, o šiuo metu tokios aiškios pozicijos neberodo. Tai yra nesąžininga. Bijome, kad po rinkimų politikų pozicija dar labiau pasikeis“, – kalbėjo L.Okockis.

Projektas, kurio vertė apie 17–20 mlrd. litų, vadinamas riebiausiu Lietuvoje likusiu kąsniu.

Algirdas Butkevičius

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis

– Kai kurie politikai mano, kad į referendumo rezultatus nereikia kreipti dėmesio.

– Manau, kad toks politikas vargu ar gali vadintis politiku. Visuomenė savo balsavimu išsakė savo nuomonę.

– Bet ar Seimas įsiklausys į referendume dalyvavusių žmonių nuomonę?

– Manau, kad Seimas priims sprendimą, kad visuomenės išsakyta nuomonė yra kaip įstatymas.

– Tai apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje negali būti jokio kalbos?

– Šiuo metu taip.

– Bet Jūsų pozicija šiuo klausimu keitėsi.

– Aš pasisakau už atominę energetiką, bet pasisakau prieš šitą įstatymo projektą, kuris buvo skubotai parengtas ir nepagrįstas finansiniais ištekliais. Manau, kad šiandien atominės elektrinės projektų įgyvendinimui Lietuvoje nėra finansinių galimybių. Mūsų prioritetai turi būti kitur.

Vytautas Gapšys

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas

– Kaip atsižvelgsite į referendumo rezultatus?

– Į visuomenės nuomonę nereaguoti negalime, tačiau turime surasti formą, kokia ta reakcija turi būti.

– Žmonės atominei energetikai pasakė „ne“. Tai kokios čia dar gali būti diskusijos?

– Žmonės ne visai taip pasakė. Klausimas buvo šiek tiek kitaip formuluojamas. Jis buvo formuluojama nesusipažinus su projektu, nežinant jo kainos. Turi būti atsakyta, kiek kainuos elektrinė, kiek kainuos joje gaminama energija. Dabar referendumo iniciatoriai turėtų pasakyti, kaip įsivaizduoja to konsultacinio referendumo įgyvendinimą. Ar į tą konsultaciją įsiklausyti? Jeigu bus noras tą projektą tęsti, manau, turės būti antras referendumas.

– Klausimas referendume lyg ir buvo aiškus: ar pritariate atominės elektrinės statybai?

– O kokios atominės elektrinės? Didžioji dalis nepritarė, nes jiems atrodė, kad tai nenaudinga.

– Bet atsakymas į klausimą yra. Ar jūs norite pirkti arklį? Taip ar ne?

– Jei kalba būtų apie arklius ar klumpes, tai būtų kitas klausimas. O kalba eina apie projektą, kurio vertė – milijardai. Mes suprantame, kad į referendumo rezultatus reikia atsižvelgti, bet kokiu būdu į tai reikia atsižvelgti? Ar visuomenei dar pateikti variantą su skaičiais ir paskaičiavimais ar nieko nebeteikti? Kai jūs paklausiate, ar aš noriu pirkti arklį, aš paklausiu: kokį arklį? Dabar mums nieko nepasakoma apie tą arklį. Nėra atsakymų į pagrindinius klausimus.

Valentinas Mazuronis

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas

– Kaip elgtis su tautos nuomone, kuri buvo išreikšta referendume?

– Būsima Vyriausybė turės dvi galimybes: apskritai atsisakyti statyti atominę elektrinę arba grįžti atgal ir peržiūrėti klausimus, į kurios nebuvo atsakymų. Gal, viską peržiūrėjus ir radus atsakymus, reikės vėl paklausti žmonių nuomonės, nes be žmonių sutikimo vykdyti tokios statybos negalima.

– Žmonės jau pasakė „ne“. Negi jiems reikia aiškinti tol, kol pasakys „taip“?

– Jeigu Vyriausybė laikysis pozicijos, kad vis tik reikėtų statyti atominę elektrinę, ji turės peržiūrėti visus dokumentus. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, kokius įsipareigojimus yra prisiėmę dabartiniai valdantieji. Reikia pažiūrėti, kokie įsipareigojimai duoti. Gal mums gresia milijardiniai nuostoliai. Prieš priimant galutinį sprendimą pirmiausia reikia įsigilinti, nes iš lubų ar Arvydo Sekmoko tylaus veido išvadas sunku daryti.

– Tai sutinkate su Darbo partija, kad po dvejų metų gal reikėtų surengti dar vieną referendumą?

– Jeigu naujoji valdžios dauguma nuspręs nutraukti projektą, nieko klausti nereikės, bet jei, įsigilinus į visus klausimus, bus norima jį tęsti, ji turės atsakyti į visus klausimus ir turės vėl klausti piliečių nuomonės.